TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonija: du mėnesiai po tragedijos

2011 05 11 0:00
Kavauči kaimo, esančio netoli 20 km apsauginės zonos, gyventojams buvo leista atvykti į buvusius namus ir pasiimti kelis asmeninius daiktus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dažnai sakoma, kad laikas - geriausias gydytojas. Jis gydo žaizdas, slopina skausmą, nugramzdina į užmarštį nelaimes. Tačiau taip atrodo tik iš šalies.

Naujausi pasaulio įvykiai, naujienos apie vedybas karališkoje šeimoje, neramumai Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, Osamos bin Ladeno likvidavimas užgožė iš Japonijos ateinančias naujienas apie padėtį šalyje praėjus dviem mėnesiams po katastrofos. O ji tokia, jog neatrodo, kad greitai pavyks tas pasekmes pašalinti.

Glumina vyriausybės elgesys

Amerikiečių filme "Kinų sindromas" buvo parodyta, kaip tam tikros suinteresuotos jėgos neteisėtais būdais mėgino nuslėpti incidentą atominėje elektrinėje, o pinigai nustelbė bet kokį žmoniškumą. Šis filmas pasirodė kino ekranuose likus tik 12 dienų iki tikros avarijos Pensilvanijos valstijos Thri Mails Ailendo atominėje elektrinėje, kuri įvyko 1979 metų kovo 28 dieną. Avarijos priežastys, mastas ir pasekmės ilgokai buvo slepiamos nuo visuomenės. Jei demokratinėje valstybėje, kokia laikomos Jungtinės Valstijos, ilgokai buvo įmanoma slėpti tiesą, tai dar mažiau stebino Sovietų Sąjungos, nuslėpusios Černobylio tragedijos mastą, elgesys.

Japonijoje išsamiai išanalizuoti branduolinių jėgainių pavojų pamėgino populiarus dokumentalistas Takashi Hirose. Pernai Japonijoje pasirodžiusioje knygoje "Laikrodinė bomba - reaktorius" (Takashi Hirose "Time bomb reactor") jis pabrėžė, kad statyti seisminėje zonoje atomines elektrines tikras idiotizmas ir kad atominės elektrinės pražudys Japoniją. Dabar jau niekas nesiginčija dėl knygoje minimų kitų faktų teisingumo. Tragedijos fakto nebepakeisi, bet vis daugiau nerimo Japonijos visuomenei (kaip ir užsienio valstybėms) kelia nepakankamas informacijos apie realią padėtį Fukušimos atominėje elektrinėje pateikimas.

Japonijos vyriausybė beveik du mėnesius stengėsi nekelti visuomenės nepasitenkinimo, tam pasitelkdama ir propagandą, ir tramdomąsias priemones, kad numaldytų bereikalingą paniką. Tačiau tik laikas parodys, kiek tos priemonės padėjo sumažinti padidėjusios radiacijos žmonėms daromą žalingą poveikį. Juk amerikiečiai dar kovo viduryje su humanitarine pagalba atplaukusį savo lėktuvnešį iš karto patraukė per 100 km nuo Japonijos krantų, o JAV piliečiams pavojinga zona paskelbė 80 km teritoriją aplink Fukušimos elektrinę. Tuo metu japonai tik po kelių savaičių sužinojo apie tik 20 km apsauginę zoną. "Air France", KLM oro linijų lėktuvai, jau nuo kovo 15 dienos nusileidę Tokijo Naritos tarptautiniame oro uoste, dar skrisdavo 600 kilometrų į vakarus, į Osaką, kur 3 valandomis atidėję skrydį ir įsipareigoję šimtams lėktuvo keleivių kompensuoti už vėluojančius reisus bei nakvynes viešbučiuose, palikdavo savo įgulą nakvoti Osakoje, nors Tokijas nutolęs nuo Fukušimos beveik per 300 kilometrų. Kai japonų žurnalistas Tetuso Jimbo į radiacinę zoną įvažiavo automobiliu, išmatavo radiacinį foną beveik iki pačios elektrinės ir viešai paskelbė duomenis apie dešimtis ir šimtus kartų didesnę radiaciją, negu buvo pranešama oficialiai, tik tada Japonijos vyriausybė ir Fukušimos atominę elektrinę valdanti Tokijo elektros tinklų įmonė "Tokyo Denryoku" ėmėsi konkrečių priemonių. Buvo padidintos leistinos radiacinių mikrodalelių normos geriamajam vandeniui ir maistui, pakilo ir "nekenksminga" metinė spindulių norma žmogui. Tačiau kartu buvo uždrausta be leidimo patekti į 20 km apsauginę zoną, kad niekam daugiau nebekiltų noras matuoti radiacijos lygio, ir nustatyta iki 100 tūkst. jenų (apie 2400 litų) bauda už tokį prasižengimą.

Informacija slepiama

Informacija apie padėtį elektrinėje pateikiama tik per žinias, o Japonijos vyriausybės ir atominės pramonės saugumo agentūros atstovų spaudos konferencijas retkarčiais galima pagauti interneto privačiuose serveriuose. Komentuodamas tokią padėtį vienas užsienio žurnalistas teigė, kad niekada nematė kitos tokios šalies, kur būtų paskelbtas karo pavojus (7-ą pavojaus lygmenį jis prilygino karui ir patikslino, kad tikrame kare bent žinoma ir matoma, su kuo kariaujama), o visi televizijos kanalai rodytų vien humoristinius šou ir filmus, pramogines koncertines programas ir istorines dramas su linksmomis reklamomis, tarp kurių tik retkarčiais įsiterpia naujienos apie gerėjančią padėtį atominėje elektrinėje.

Fukušimos atominę jėgainę valdanti Tokijo elektros tinklų įmonė "Tokyo Denryoku" paskelbė 9 mėnesių planą reaktorių ir kuro saugyklų skleidžiamai radiacijai suvaldyti bei elektrinės pastatams užkonservuoti. Tačiau apie tai, kaip smarkiai šiuo metu užterštas vanduo ir oras, išsamios informacijos nepateikiama. Po Černobylio tragedijos tuometiniai populiarūs moteriškėmis persirengę sovietų komikai Mavrikina su "kolege" juokaudavo, kad kai Ukrainoje sprogo kažkoks šaldytuvas, radiatoriai (suprask, radiacija) net iki Švedijos nulėkė. Šį kartą, nors Japonijoje reaktorius ir nesprogo, radiacija pasiekė ir Havajus, ir Kaliforniją, ir Islandiją, ir kitas valstybes. Tik Tokijuje ir aplink Fukušimos atominę elektrinę radiacinis fonas normalus ir, išpylus 11 500 tonų radiacinio vandens į vandenyną, buvo paskelbta, kad vandentiekio vanduo, daržovės ir kiti produktai šiame regione yra tinkami maistui (aišku padidinus nekenksmingas normas). Tiesa, gyventojams buvo uždrausta įeiti į 20 km zoną, o 30 km atstumu gyvenantiems žmonėms rekomenduota pasistengti "pagal galimybes laikinai išsikelti iš šios teritorijos".

"Švogerių" kraštas

Japonų žurnalistai tokia situacija jau nebesistebi, nes tai, kad vyriausybė bendradarbiauja su Tokijo elektros tinklų bendrove, yra vieša paslaptis. Bendrovės valdybos pirmininko Tsunehisos Katsumatos šeima gali suvaldyti bet kokią informaciją, nes Tokijo elektros tinklų generalinis direktorius Masataka Shimizu ir parlamentaras, buvęs Japonijos gynybos ministras Shiheru Ishiba yra Katsumatos žentai.

Ne mažiau viešuosius interesus supainiojo ir Japonijos atominės pramonės saugumo agentūrai per spaudos konferencijas atstovaujantis jos generalinio direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama, kurio dukra dirba Tokijaus elektros tinkluose.

Šiame atominės energetikos "švogerių" krašte labiausiai nukenčia vaikai. Fukušimos prefektūros Kurijamos miesto (apie 25 km nuo elektrinės) pradinės mokyklos interneto svetainėje buvo paskelbta, kad mokyklos kieme radiacinis fonas - 3,8 mikrosivertų per valandą. Prieš mokslo metų pradžią (dėl tragedijos šiame regione mokslas prasidėjo balandžio pabaigoje) atvažiavę darbininkai nukasė viršutinį grunto sluoksnį, suvertė žemes už mokyklos pastato ir, uždengę brezentiniais tentais, išvažiavo. Mokyklos direktoriui buvo liepta informaciją apie radioaktyvumą iš internetinio puslapio pašalinti. Taip "rūpindamasi" vaikų apsauga valdžia pakėlė nekenksmingą vaikams metinę radiacinę dozę iki 20 milisivertų, tokia norma iki šiol buvo taikoma tik dirbantiems suaugusiesiems. Nenuostabu, kad kaip pagalbos šauksmas nuskambėjo tik per 22 km nuo atominės elektrinės nutolusio miestelio moksleivės laiškas, kurį radau socialiniame tinkle "Dvasinės paramos Blogas", jį ir pateikiu skaitytojams:

Padėkite, labai prašau. Esu Fukušimos prefektūros Minami Somaši miesto merginų gimnazijos mokinė. Per cunamį praradau draugus, mano draugai neteko tėvų, mano artimas ir geriausias draugas negali išvažiuoti iš Minami Somaši miesto, nes neturi benzino. Aš tegaliu jį padrąsinti telefonu arba elektroniniu paštu. Jau nustojau bijoti ir išgyventi, kad artimi draugai kovoja su galima radiacija. Nors man dar tik šešiolika, bet jau esu pasiruošusi mirti. Jaučiu, kaip mirtis lėtai artėja. O jeigu kas nors ir išsigelbėtų, ateityje šiuos žmones nuolat lydės radiacijos pasekmės ir nuolatinis baimės jausmas.

Ir politikai, ir valstybė, ir spaudos atstovai, ir specialistai, ir atominės elektrinės vadovai ir kūrėjai - visi priešai. Viskas melas. Per televiziją ir toliau nepateikiama tikra informacija apie padėtį atominėje elektrinėje, kartojami tik tie patys seni cunamio vaizdai. Bejausmiuose interviu - vien gražbyliavimas ir užuojauta, apie "dangaus bausmę" nukentėjusiesiems nuo tragedijos šnekantys politikai. Politikai, išsitraukite savo atlyginimus ar santaupas ir, meldžiu, padėkite. Pamirškite savo ekstravagantiškumą ir prabangą, padėkite išgyventi tragedijos aukoms. Baikite tik nurodinėti ir komanduoti bei iš saugaus atstumo ir saugios vietos stebėti įvykius. Atvykite patys į nelaimės vietą ir, maldauju, padėkite. Mes... palikti ir išmesti, o Fukušima turbūt bus visiškai izoliuota. Mūsų šalis mus galutinai išmes ir pražudys. Mes, tragedijos regiono žmonės, jau niekada negalėsime atleisti ir visada jausime apmaudą bei pasipiktinimą aukas apleidusiai valstybei.

Kiekvienam perskaičiusiam mano laišką noriu dar pasakyti, kad nežinau, kada man brangus žmogus išeis iš gyvenimo. Pamėgink paaiškinti šalia esančiam ir besišypsančiam žmogui, kad jis greitai mirs. Su tokiu žmogumi būni dar švelnesnis nei anksčiau. Dabar pats jaunystės metas, o mokykla verčiama palaikų šarvojimo vieta. Sporto salėje, kur sportavome ir organizavome renginius, suguldyti žmonės, kurie jau niekada nejudės.

Kaip apie tai papasakoti daugeliui žmonių? Kai tai matai ir įsimeni vienas, darosi skaudu ir slogu. Todėl nusprendžiau pasinaudoti interneto erdve. Atleisk ir dėkui, kad perskaitei..."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"