TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonija grįžta prie branduolinės energetikos

2015 08 12 6:00
Iki 2030 metų branduolinės jėgainės turėtų pagaminti apie 22 proc. Japonijai reikalingos elektros. AFP/Scanpix nuotrauka

Energijos stokojančioje Japonijoje vakar vėl pradėjo veikti atominis reaktorius, išjungtas po 2011 metais Fukušimos elektrinėje įvykusios katastrofos. Tai buvo didžiausias tokio pobūdžio incidentas per beveik tris pastaruosius dešimtmečius.

Bendrovė „Kyushu Electric Power“ antradienį įjungė reaktorių Sendajaus jėgainėje, esančioje Kiūšiū saloje, už maždaug 1 tūkst. km į pietvakarius nuo sostinės Tokijo. Prieš 31 metus pastatytas reaktorius vėl pradėjo veikti pagal griežtesnes taisykles. Planuojama, kad gaminti elektrą jis pradės iki penktadienio. Kaip nurodė bendrovės atstovas, visu pajėgumu jėgainė turėtų pradėti veikti rugsėjo pradžioje.

Reaktorius vėl įjungtas praėjus daugiau negu ketveriems metams, kai žemės drebėjimo sukeltas cunamis sugadino Fukušimos elektrinės reaktorių aušinimo sistemas. Dėl to išsilydė reaktorių aktyvioji masė ir įvyko vandenilio dujų sprogimas. Po šios avarijos palengva buvo išjungti visi Japonijos reaktoriai ir prasidėjo įtempti debatai dėl tolesnio atominės energetikos naudojimo.

Visuomenės nusistatymas

Daugelis japonų gana griežtai nusistatę prieš branduolinę energetiką. Įvairios demonstracijos Japonijoje paprastai būna mažos ir labai kultūringos. Tačiau prie Sendajaus jėgainės jos atidarymo dieną atvykę protestuotojai grūmėsi su policininkais. Vietos žiniasklaida nurodė, kad ten susirinko apie 200 protestuotojų. Tarp jų – buvęs premjeras Naoto Kanas. Jis vadovavo ministrų kabinetui būtent tuo metu, kai Fukušimoje įvyko avarija. N. Kanas miniai sakė, kad 2011-ųjų tragedija išsklaidė mitą apie saugią ir pigią branduolinę energiją.

Per Fukušimos elektrinės katastrofą didelėje teritorijoje pasklido radioaktyvūs teršalai. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus. Daugelis jų ten tikriausiai niekada nebegrįš. Nuniokota Fukušimos jėgainė veikiausiai bus uždaryta kelis dešimtmečius. Iki šiol nukentėjusiesiems išmokėta daugiau nei 57 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. eurų) kompensacijų.

Gamtinių išteklių neturtingoje Japonijoje atominių jėgainių tiekiama elektros energija anksčiau sudarė ketvirtadalį visos pagaminamos šalyje. Kad patenkintų savo poreikius, valstybė buvo laikinai įjungusi du reaktorius. Tačiau jie abu buvo vėl išjungti 2013 metų rugsėjį. Taigi Japonija apie dvejus metus vertėsi be branduolinės energetikos.

Prie Sendajaus jėgainės susirinko apie 200 protestuotojų. / AFP/Scanpix nuotrauka

Nori paleisti daugiau reaktorių

Po Fukušimos katastrofos išjungus šalies atominius reaktorius elektros energijos kaina Japonijoje padidėjo maždaug trečdaliu. Dėl to šalies prekybos balansas kelerius metus iš eilės buvo neigiamas. Be to, staigiai nuvertėjus jenai pabrango importuojami energetikos ištekliai, už kuriuos atsiskaitoma kitomis valiutomis, ypač JAV doleriais.

Premjeras Shinzo Abe siekia vėl įjungti dalį iš maždaug 50 Japonijoje esančių atominių reaktorių. Tokijas planuoja, kad iki 2030 metų branduolinės jėgainės turėtų pagaminti apie 22 proc. šaliai reikalingos elektros. Energetikos bendrovės taip pat nekantrauja iš naujo paleisti daugiau reaktorių. Sumažėjusius elektros gamybos pajėgumus tenka kompensuoti šiluminėms elektrinėms, kurios degina brangų iškastinį kurą. Be to, tai kliudo Japonijai siekti išsikelto tikslo – į atmosferą išmesti mažiau anglies dioksido.

Tokijuje įsikūrusio Seikėjaus universiteto profesorius emeritas Takashi Kato pažėrė kritikos dėl sprendimo vėl įjungti Sendajaus elektrinės reaktorių. Jo žodžiais, glaudūs ryšiai su verslo pasauliu Sh. Abe svarbesni už saugumą. Profesorius nurodė, jog būtent stambusis verslas, o ne visuomenė, reikalauja iš naujo įjungti atominius reaktorius.

Griežtesni saugumo reikalavimai

Siekdama užkirsti kelią dar vienai katastrofai, Japonijos vyriausybė pareikalavo, kad energetikos bendrovės imtųsi griežtesnių saugumo priemonių. Elektrinėse privalo būti įrengtos papildomos atsarginės sistemos, o kai kuriose vietose – aukštesni cunamių bangolaužiai. Nurodyta tobulinti nuotolinio valdymo sistemas, kad esant reikalui reaktorius būtų galima išjungti laikantis saugaus atstumo. Jėgainėms reikalingi patikimesni evakuacijos planai, kurie apimtų didesnę teritoriją nei anksčiau.

Branduolinės energetikos priežiūros valdybos pirmininkas pareiškė, kad panaši katastrofa Japonijoje nepasikartos. Tačiau jis pripažino, kad nėra tokio dalyko kaip absoliutus saugumas. Kitą reaktorių šioje jėgainėje ketinama paleisti spalį. Kaip skelbiama, Sendajaus jėgainei nauja saugumo sistema atsiėjo daugiau kaip 100 mln. dolerių (apie 91 mln. eurų).

Vietos gyventojai įsitikinę, kad naujosios saugumo taisyklės nėra pakankamai griežtos. Jie baiminasi dėl galimo pavojaus, kurį kelia tame regione suaktyvėję ugnikalniai. Daugelis japonų valdžią ragina atsisakyti branduolinės ir pereiti prie saulės bei vėjo energijos. Tačiau oficialiai pagrindinis Japonijos tikslas šiuo metu yra mažinti iškastinio kuro naudojimą, palengva didinti energijos kiekį, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių, ir išlaikyti branduolinę energetiką, taip pat investuoti į technologijas, kurios padėtų taupyti elektrą.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"