TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonija grumiasi su branduoline grėsme

2011 03 15 0:00
Ivatos prefektūroje cunamio atneštas laivas įstrigo ant namo stogo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Fukušimos-Dajiči atominėje jėgainėje nugriaudėjo antras sprogimas. Sprogus vandeniliui buvo sužeisti devyni darbuotojai.

Detonavus vandeniliui jėgainės 3-iajame reaktoriuje, kurį karštligiškai mėginama atvėsinti sugedus aušinimo sistemoms po smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio, virš elektrinės pakilo didelis dūmų debesis. Tačiau jėgainę eksploatuojanti kompanija "Tokyo Electric Power Co." teigia, jog spinduliavimas neviršija leistinos ribos. Bendrovė tvirtina, kad 3-iajame elektrinės bloke radiacijos

lygis buvo apie 10,65 mikrozivertų, o ji yra įpareigota informuoti vyriausybę tik tada, kai lygis pasiekia 500 mikrozivertų. Tačiau po šio sprogimo šimtams gyventojų nurodyta neišeiti iš namų.

Reaktoriaus vidinė kapsulė, kurioje yra branduolinio kuro strypai, nebuvo pažeistas, bet 3-iojo bloko pastatui padaryta panaši žala, kaip ir šeštadienį nugriaudėjus sprogimui pirmajame bloke, t. y. išgriuvo išorinės sienos ir liko tik statinio karkasas. Dėl 3-iajame reaktoriuje smarkiai padidėjusio spaudimo teko evakuoti 21 jėgainės darbuotoją, tačiau jie visi grįžo prie darbo, kai slėgis šiek tiek sumažėjo.

Pastarasis sprogimas sukeltas sąmoningai, nes tai buvo vienintelė galimybė sumažinti slėgį reaktoriaus viduje. Elektrinės darbuotojai neturėjo kito pasirinkimo, kad išvengtų branduolinių strypų išsilydymo. Išleidžiamuose garuose esantis vandenilis susimaišė su atmosferos deguonimi ir sprogo.

Japonijos branduolinio saugumo agentūra pranešė, kad per šį sprogimą nukentėjo devyni darbuotojai, bet kol kas neaišku, ar jie apšvitinti. Agentūros atstovas Ryohei Shomi užsiminė, jog tie žmonės nėra praradę sąmonės.

Per šeštadienio sprogimą buvo sužeisti keturi darbininkai ir pradėta masinė evakuacija. Iš jėgainės apylinkių jau iškeldinta daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, 160 iš jų patyrė radiacijos poveikį.

Sprogimo 3-iajame reaktoriuje banga pasiekė ir cunamio nuniokotą Somos uostamiestį, esantį už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo jėgainės. Žmonės girdėjo sprogimo aidą ir juto, kaip dreba žemė.

Apie gedimus pranešama dar keturiose atominėse jėgainėse, tačiau didžiausias pavojus tebegresia Fukušimos-Dajiči elektrinei. Čia neįmanoma įprastu būdu aušinti jos trijų reaktorių, taip pat dar trijų reaktorių, esančių kitame branduoliniame komplekse, nes per žemės drebėjimą buvo nutrauktos elektros linijos, o cunamis užliejo atsarginius generatorius. Jėgainių darbuotojai priversti pumpuoti jūros vandenį į 1-ąjį ir 3-iąjį blokus - tai paskutinė galimybė juos ataušinti. Kiti keturi reaktoriai, kuriuose temperatūra taip pat padidėjusi, kol kas aušinami nenaudojant koroziją sukeliančio jūros vandens, kitaip jų vėliau būtų neįmanoma eksploatuoti.

Klestinti tauta alksta

Turtingiausią Azijos valstybę užklupo precedento neturinti humanitarinė, branduolinė ir ekonominė katastrofa. Vakar Japonijos gelbėtojai pjūklais ir plikomis rankomis ardė griuvėsius nusiaubtuose pakrantės miestuose ir traukė iš jų žuvusiuosius. Milijonai japonų jau tris paras neturėjo vandens, maisto, gyveno be šildymo, nors temperatūra lauke - arti minuso. Šiaurės rytinėje pakrantėje miestai ir gyvenvietės virto medienos, plastiko, purvo, sulamdytų automobilių, susiraizgiusių laidų ir suniokotų namų apyvokos daiktų krūvomis. Daugiau kaip už kilometro nuo kranto pakelėse kėpso sutrupinti laivai.

Pirmadienį Japonijos pareigūnai pranešė, kad Mijagio prefektūros pakrantėje aptikta apie 1000 jūros išplautų kūnų. Tuomet oficialus žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 2800. Pasigendama 1400 žmonių, beveik 2000 - sužeisti. Pagalbos centruose arba pas gimines glaudžiasi daugiau kaip 300 tūkst. japonų, dar 24 tūkstančiai įstrigę ir tebelaukia pagalbos. Tik labai aukštas technologinis išsivystymas ir visuomenės organizuotumas leido Japonijai išvengti dar baisesnių praradimų.

Penktadienio žemės drebėjimas, jo sukeltas cunamis ir paskui prasidėjusios avarijos branduolinėse jėgainėse padarė neregėto masto nuostolių šios aukšto lygio industrializacijos šalies gyventojams - tokių sunkumų japonai nebuvo patyrę nuo Antrojo pasaulinio karo. Daugelyje rajonų neveikia vandentiekis, nėra elektros, o degalų tenka laukti po kelias valandas. Japonai malšina alkį greitai pagaminamais ryžiais ar makaronais, turi tenkintis labai mažu kiekiu vandens ir maisto. Pagalba sunkiai pasiekia nukentėjusius rajonus. Jų valdžia teigia gaunanti tik apie 10 proc. to, ko reikia žmonėms. Be maisto ir kitų dalykų, trūksta maišų palaikams ir karstų...

Smūgis ekonomikai

Triguba katastrofa smogė didžiulį smūgį Japonijos ekonomikai, trečiai pasaulyje po JAV ir Kinijos. Preliminariais duomenimis, žemės drebėjimo ir cunamio žala Japonijos ekonomikai, pernai praradusiai antrąją poziciją pasaulyje (ją pralenkė Kinija), atsieis dešimtis milijardų dolerių. Ekspertai jau mini 15 mlrd. dolerių sumą. Draudikams žemės drebėjimas gali kainuoti 35 mlrd. dolerių. Neregėtai krito Japonijos akcijų rinka.

Milžiniškų nuostolių patyrė Japonijos automobilių gamintojos "Toyota" ir "Honda". Iki trečiadienio bus uždarytos visos kompanijos "Toyota" gamyklos šalyje - per tris dienas nuo konvejerių nenuriedės 40 tūkst. naujų mašinų. Panašius sprendimus priėmė ir "Nissan" bei "Honda". Japonijos vyriausybės prašymu visos įmonės perėjo prie elektros energijos taupymo režimo.

Bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas nusiaubtame regione 2011-aisiais gali lemti ekonomikos recesiją visoje valstybėje (pernai Japonijos BVP augo 1,5 proc.). Tačiau ekspertai mano, kad japonus ištikusi katastrofa gali taip mobilizuoti visuomenę kovoti su nelaimės padariniais, jog tai galbūt net paskatins naują Japonijos išsivystymo šuolį. Pasak specialistų, stichinė nelaimė veikiau suaktyvins, o ne susilpnins Japonijos ekonomiką. Šalies premjeras Naoto Kanas pareiškė, kad Japonija išgyvena baisiausią nuo Antrojo pasaulinio karo krizę, ir paragino visą tautą "susivienyti nacionalinės grėsmės akivaizdoje".

Žemės ašis pasislinko, Japonija prasiplėtė

JAV mokslininkai pranešė, kad dėl 9 balų Richterio skalės žemės drebėjimo, supurčiusio Japoniją, pasislinko Žemės ašis ir sutrumpėjo diena, pasikeitė Japonijos pakrantės kontūras.

Žemės ašis pakeitė savo padėtį 8-10 cm, diena sutrumpėjo 1,8 mikrosekundės (mikrosekundė - viena milijonoji sekundės dalis), o Japonijos teritorija tapo 2,4 m didesnė. Be to, maždaug 4 tūkst. km ilgio pakrantės ruožas tapo 61 cm žemesnis, todėl cunamis ritosi dar greičiau ir toliau į krantą.

Šio drebėjimo poveikis Žemės ašiai buvo kur kas didesnis nei 9,1 balo Richterio skalės drebėjimo Indonezijoje 2004 metais ir galbūt nusileido tik Čilės drebėjimui 1960-aisiais. NASA specialistai sako, kad ir pernai vasarį Čilę sukrėtęs 8,8 balo drebėjimas galėjo sutrumpinti dienos trukmę.

Mokslininkai tikina, jog tokie pokyčiai nėra neįprasti. Juos dar didesniu mastu negu žemės drebėjimai sukelia vandenyno srovių pokyčiai ir atmosferos sąlygos. Žemė visąlaik virpa ir svyruoja, dienos trukmė nuolat kinta.

Kadangi Japonijos salos įsikūrusios vienoje seismiškai aktyviausių vietų, seismologija šioje šalyje yra nepaprastai aukšto lygio. Visą Japoniją nuo šiaurės iki pietų dengia tankus sensorių tinklas, kuris perduoda duomenis apie seisminį aktyvumą į vietinius centrus. Iš jų specialiais kanalais perspėjanti informacija pasiekia televiziją, telefonų kompanijas ir įstaigas. Šios technologijos leidžia labai operatyviai informuoti Japonijos visuomenę - ne taip kaip Indonezijos, kurią stiprūs žemės drebėjimai ištinka dar dažniau, o pragaištingas cunamis 2004-aisiais pasiglemžė 230 tūkst. žmonių.

Katastrofa gresia Los Andželui

Seismologai nurodo, kad per artimiausius 30 metų gali įvykti milžiniško galingumo žemės drebėjimas ir tuomet Ramusis vandenynas praris Los Andželą. Nors tiesioginio ryšio su tuo, kas nutiko Japonijoje, nėra, JAV turi rengtis labai stipriems požeminiams smūgiams.

"Artimiausiais metais laukia dažni didelio stiprumo žemės drebėjimai, - kalbėjo Berklio universiteto profesorius Gary Blake'as. - Seisminiai procesai bus jaučiami visose "neuralginėse" zonose, įskaitant Šv. Andriaus lūžį, einantį per Kaliforniją. Didžiulio galingumo žemės drebėjimas, įvyksiantis per artimiausius 30 metų, smogs Pietų Kalifornijai ir aplinkiniams rajonams. Padariniai bus labai sunkūs. Negalima atmesti tikimybės, kad Los Andželas, kaip ir kai kurios Ramiojo vandenyno salos, atsidurs po vandeniu - toks pavojus šiam miestui visuomet grėsė. Tai, kas įvyko Japonijoje, turi priversti Ameriką susimąstyti."

Magnetinės audros ir "supermėnulis"

Galingas cunamis nuniokojo Japoniją praėjus dviem dienoms, kai pasirodė įspėjimų, kad Žemę gali sukrėsti smarkūs kataklizmai ir kad juos sukels nenatūraliai arti prie mūsų planetos priartėjęs Mėnulis, kurio masė veikia Žemės litosferą. Todėl yra manančiųjų, jog šis "supermėnulis" ir kaltas dėl nesibaigiančių žemės drebėjimų bei cunamių Japonijoje.

Astronomai pranešė, kad kovo 19-ąją Mėnulis pirmą kartą per pastaruosius 9 metus bus taip arti Žemės, todėl jo gravitacija gali sukelti gamtos stichijų žmonių gyvenamoje planetoje. Internete iš karto atsirado pranašysčių, kad žmonijos laukia apokaliptinis žemės drebėjimas, vulkanų išsiveržimas ir cunamio bangos. Šį kartą tos niūrios prognozės išsipildė su kaupu, nes katastrofa Japonijoje kilo praėjus vos trims savaitėms po žemės drebėjimo Naujojoje Zelandijoje, kur žuvo keli šimtai žmonių. Nors tiek Japonijoje, tiek Naujojoje Zelandijoje požeminiai smūgiai nėra retas reiškinys, Japonijoje užfiksuotas pats stipriausias žemės drebėjimas, kada nors buvęs mūsų planetoje.

Vis dėlto dauguma mokslininkų linkę atmesti Mėnulio įtaką natūraliems Žemės procesams. Jie teigia, jog šis palydovas yra pernelyg toli nuo Žemės, kad sukeltų nepaprastai stiprius požeminius smūgius Ramiajame vandenyne. Tačiau kita, mažoji, mokslininkų dalis mano, kad į tokius pranešimus reikia reaguoti rimtai. Amerikiečių astronomas Richardas Nolle'as, kuris 1979 metais įvedė terminą "supermėnulis" ir taip apibūdino ypatingą šio palydovo padėtį Žemės atžvilgiu, yra įsitikinęs, jog toks reiškinys turi įtakos gamtos katastrofoms. R.Nolle'as primena, kad vasario 18-ąją Mėnulis buvo labai arti mūsų planetos, dėl to galbūt ir kilo žemės drebėjimas Naujojoje Zelandijoje. Jo nuomone, "supermėnulio" poveikis gali būti nepaprastai stiprių audrų, žemės drebėjimų ir aukštų bangų priežastis. "Tai kaip užtemimai, kurie įvyksta Mėnuliui priartėjus, tačiau kai jis priartėja dar labiau, kyla netikėti efektai", - aiškino mokslininkas radijui ABC.

Internetą jau užplūdo bauginimai gamtiniais kataklizmais, kuriuos lems priartėjęs Mėnulis. Jų autoriai remiasi tuo, kad 1955, 1974, 1992 ir 2005 metais mūsų planetoje įvyko daugiau gamtinių katastrofų nei paprastai.

Tačiau kitas mokslininkas Pete'as Wheeleris iš Tarptautinio radijo astronomijos centro tikina, jog Mėnulis nesukelia nei žemės drebėjimų, nei vulkanų išsiveržimo, o tik didesnius ar mažesnius potvynius ir atoslūgius. Paprastai Mėnulis yra nutolęs nuo Žemės per 350 tūkst. kilometrų, todėl kai jis šiek tiek labiau priartėja, esant pilnačiai gali atrodyti 14 proc. didesnis ir 30 proc. ryškesnis nei visada.

Dėl siaubingų įvykių Japonijoje kaltinama ir Žemėje prasidėjusi magnetinė audra. Jungtinėse Valstijose įsikūrusi Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų valdyba, skelbianti ir kosmoso prognozes, pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį 23 val. buvo užfiksuota stipri magnetinė audra. Paskui ji truputį sumažėjo, bet penktadienio rytą, 6 val., vėl pakilo iki "raudonos" žymos.

Prieš penkias dienas iki tol užfiksuota daugiau kaip 70 Saulės plazmos pliūpsnių, 14 jų - M kategorijos (per visus 2010 metus buvo tik 22 tokio stiprumo išmetimai, 2009-aisiais - nė vieno, 2008-aisiais - tik 1). Kovo 10-ąją nustatytas stipriausias per pastaruosius 4 metus Saulės pliūpsnis. Jis buvo tik trečdaliu silpnesnis nei vasario 15 dienos, t. y. X2.5. kategorijos (Saulės pliūpsniai pagal rentgeno spindulių stiprumą skirstomi į 5 kategorijas, žymimas raidėmis A, B, C, M ir X. X pliūpsniai patys stipriausi, jie pradedami skaičiuoti nuo tada, kai vienam Žemės orbitos kvadratiniam metrui tenka 100 nanovatų spindulių).

Šiuo metu Mėnulis labiausiai priartėjęs prie Žemės per pastaruosius kelis dešimtmečius. Saulė taip pat pasiekusi savo aktyvumo piką, todėl dar vienas jos pliūpsnis galėjo sukelti Žemėje magnetinę audrą, kuri galbūt ir lėmė žemės drebėjimus, o paskui - cunamį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"