TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonija mini antrąsias siaubingo cunamio metines

2013 03 11 10:09
AFP/Scanpix nuotrauka

Pirmuosius niūrius mėnesius po Japonijai smogusio katastrofinio cunamio, nusinešusio beveik 19 tūkst. žmonių gyvybių ir sukėlusio didelę branduolinės jėgainės avariją, greito atsikūrimo ir nacionalinio atgimimo viltis temdė politinis paralyžius.

Praėjus dvejiems metams ir į valdžią atėjus naujai energingai Tokijo administracijai, kai kurie drįsta svajoti, kad nusiaubto šiaurės vakarų regiono ir visos šalies galbūt laukia geresni laikai. Pirmadienį sukanka dveji metai nuo 9 balų žemės drebėjimo, sukėlusio milžinišką vandens sieną, artėjančią prie Tohoku regiono pakrantės, kur netrukus užgriuvusi banga nušlavė ištisus gyvenamuosius rajonus bei nuniokojo didžiulius derlingų žemės ūkio laukų plotus.

Bangos apgadino Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę, esančią už 220 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo; joje sugedus aušinimo sistemoms išsilydė reaktorių šerdys. Pasklidus radioaktyviems teršalams, teko evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių. Stichinė nelaimė sugriovė arba apgadino per milijoną namų. Iš maždaug 470 tūkst. žmonių, kurie turėjo palikti savo namus per pačią katastrofą ir vėlesnėmis savaitėmis, kai prasidėjo branduolinė krizė, daugiau nei 315 tūkst. tebegyvena laikinuose būstuose, daugelis - niūriuose socialiniuose butuose.

Tačiau viltys, kad milžiniškos lėšos infrastruktūrai padės vėl atsistoti ant kojų nukentėjusiam regionui ir nacionalinei ekonomikai, ilgiau nei dešimtmetį vargintai augimą slopinančios defliacijos, nepasiteisino.

Dauguma griuvėsių išgabenta iš pajūrio gyvenviečių gatvių, tačiau daugybė nuolaužų tebeguli parkuose ir tuščiuose sklypuose, tapdamos niūriu paminklu didžiausiai po Antrojo pasaulinio karo Japoniją ištikusiai krizei.

Po 2011 metų kovo 11-ąją įvykusio žemės drebėjimo buvo užregistruota beveik 10 tūkst. pakartotinių smūgių, iš kurių 736 buvo stipresni nei penkių balų. Kai kurie drebino žemę Fukušimoje, kur iki šiol nėra nuolatinių priemonių užtikrinti pažeistų reaktorių saugumui. Daugelyje vietų atstatymo darbai įstrigo - kai kuriais atvejais dėl ginčų tarp vietos ir nacionalinės vyriausybės arba bendruomenių neapsisprendimo - ar statyti namus toje pačioje vietoje, ar persikelti aukščiau.

Tačiau pernai gruodį į premjero postą atėjo Shinzo Abe, žadantis didelio masto investicijų programas, kuriomis siekiama paspartinti atstatymą ir suteikti postūmį nacionalinei ekonomikai. Sh.Abe siūlomos drąsios ir agresyvios stimuliavimo priemonės vertinamos prieštaringai - oponentai kritikuoja biudžeto išlaidas iš skolintų lėšų.

Tačiau jo politika žymi drastišką pokytį, lyginant su Sh.Abe pirmtakais, kuriuos daugelis kaltino aiškios krypties neturėjimu. Ankstesniems premjerams teko kovoti dėl smunkančio populiarumo ir mėginti suvaldyti nedrausmingus bei susiskaldžiusius Tokijo politikus. "Pastatysime Tohoku, kuriame jaunų žmonių širdis galės pripildyti viltis", - Sh.Abe neseniai sakė vienoje politinėje kalboje.

Ijitatės miestelio, esančio už 40 kilometrų nuo Fukušimos jėgainės, meras Norio Kanno sakė, kad jis ir kiti vietos lyderiai deda dideles viltis į naująją vyriausybę. "Sakoma, kad Japonijoje nebus jokio atsigavimo, kol nebus atstatyta Fukušima", - teigė N.Kanno, kurio gyvenvietė nukentėjo nuo radioaktyviosios taršos, dėl kurios teko evakuoti 6 000 gyventojų.

Kai kurias Tohoku vietas jau pasiekė vyriausybės lėšos, skirtos atstatymo projektams, tapusiems aukso gysla ekonomikai ir statybos sektoriui, nes vartotojai, kuriems po viską nušlavusio cunamio tenka kurti gyvenimą iš naujo, tenka pirkti visokiausius dalykus - pradedant šaldytuvais, baigiant automobiliais.

Tačiau daugelis cunamio nuniokotos gyvenvietės virto apgriuvusiais ankstesnio gyvenimo vaiduokliais, o jų gyventojai blaškosi tarp troškimo užsitikrinti saugumą ir noro susigrąžinti protėvių žemes. Daug jaunimo palieka nukentėjusį regioną, ypač branduolinės krizės paženklintą Fukušimos prefektūrą, kurios ekonomika stringa. Kai kurie palieka savo tėvus, tikėdamiesi kada nors sugrįžti.

Tuo tarpu Japonija tebesvarsto, kaip turėtų aprūpinti energija savo didžiulę ekonomiką, visuomenei nesutariant, ar atomine energetika vėl galima pasitikėti. Tik du iš 50 komercinių reaktorių buvo paleisti iš naujo, nustačius griežtus saugumo reikalavimus, o kiti dėl politinio nervingumo lieka išjungti.

Tačiau kol kas nėra jokių gyvybingų alternatyvų; į valdžią atėjus tvirtai branduolinę energetiką palaikančiam premjerui, daugelis apžvalgininkų sako, kad tik laiko klausimas, kada dalis reaktorių vėl bus įjungti. Nors inžinieriai teigia, kad apgadinti Fukušimos reaktoriai nebeskleidžia radioaktyvių teršalų, ekspertai mano, kad šios jėgainės visiškam uždarymui gali prireikti iki 40 metų.

Nacionalinio transliuotojo NHK atlikta apklausa rodo, kad 60 proc. respondentų, gyvenančių ne katastrofos zonoje, prisiminimai apie didžiausią Japonijoje pokario katastrofą pradeda blėsti. Tačiau merui N.Kanno prieš dvejus metus paliktos žaizdos tebeatrodo naujos. "Visi galvoja: "Mums nereikėtų pinigų, jeigu padėtis vėl staiga pasidarytų tokia pati kaip buvo anksčiau, - sakė jis. - Tačiau taip niekada nenutiks."

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"