TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonija mini Hirošimos atominio bombardavimo metines

2016 08 06 11:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Japonija šeštadienį paminėjo Hirošimos tragediją – lygiai prieš 71 metus šį miestą sunaikino JAV numesta atominė bomba, o dabar šio miesto meras paragino pasaulį susivienyti ir atsisakyti branduolinių ginklų.

Dabartinė kasmet rengiama ceremonija ypatinga tuo, kad prieš kelis mėnesius Barackas Obama tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aplankiusiu šį vakarinį Japonijos miestą ir pagerbusiu niokojančio bombardavimo aukas.

Amerikos bombonešis B-29 „Enola Gay“ numetė savo mirtiną krovinį – atominę bombą „Little Boy“ („Berniukas“) – ant Hirošimos 1945 metų rugpjūčio 6-ąją, 8 val. 15 min. vietos laiku.

Didelė miesto dalis supleškėjo per gaisrus, įžiebtus atominio sprogimo ugnies kamuolio. Sprogimo banga ir liepsnų jūra, kurios temperatūra vietomis siekė 4 000 °C ir buvo pakankama plienui išlydyti, pražudė dešimtis tūkstančių žmonių. Dar dešimtys tūkstančių mirė nuo sužalojimų arba spinduliuotės, praėjus savaitėms, mėnesiams ar net metams po bombardavimo.

Apie 50 tūkst. ceremonijos dalyvių, tarp jų premjeras Shinzo Abe ir daugiau negu 90 šalių bei regionų atstovų, pagerbė aukas tylos minute tiksliai tuo laiku, kai Hirošimos padangę prieš 71 metus nušvietė atominio sprogimo žybsnis.

Per gedulingą ceremoniją Hirošimos meras Kazumi Matsui paminėjo B.Obamos vizitą savo kreipimesi už taiką, cituodamas Amerikos prezidento istorinę kalbą.

„(Jo vizitas) buvo įrodymas, kad tvirtą Hirošimos norą netoleruoti „absoliutaus blogio“ palaiko ir prezidentas Obama“, – sakė meras.

K.Matsui paragino pasaulį imtis veiksmų, kad „aukščiausios nežmoniškumo formos būtų atsisakyta vieningai ir su aistra“.

B.Obama, gegužę apsilankęs Hirošimoje ir jos Taikos memorialiniame parke, apsikabino su tebegyvenančiais Japonijos atominių bombardavimų liudininkais.

„Prieš 71 metus mirtis nukrito iš dangaus, ir pasaulis pasikeitė“, – sakė jis ir pridūrė, kad atominė bomba „pademonstravo, jog žmonija įgijo priemonių susinaikinti“.

Vis dėlto B.Obama neatsiprašė dėl Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų, tvirtindamas, kad neketina iš naujo svarstyti sprendimų, kuriuos priėmė tuometinis JAV prezidentas Harry Trumanas.

Jo jaudinanti kalba ir trumpas pokalbis su atominius bombardavimus išgyvenusiais senyvais žmonėmis, iš kurių vieną prezidentas netikėtai apkabino, padarė didelį įspūdį daugeliui japonų.

Sh.Abe, padėjęs memoriale gėlių vainiką, šeštadienį pakartojo, kad Tokijas toliau negailės pastangų įtikinti pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų.

„Esu įsitikinęs, kad (B.Obamos vizitas) suteikė didelę viltį žmonėms Japonijoje, pasaulyje, Hirošimoje ir Nagasakyje, kurie tiki pasauliu be branduolinių ginklų“, – sakė jis.

Hirošimos bombardavimas nusinešė iš viso apie 140 tūkst. žmonių gyvybių.

Antroji Amerikos atominė bomba, numesta trimis dienomis vėliau, sunaikino Nagasakio miestą. Japonija 1945 metų rugpjūčio 15 dieną paskelbė kapituliaciją Antrajame pasauliniame kare.

Kai kurie Japonijoje laiko atominius bombardavimus šventvagiškais, nes dauguma aukų buvo civiliai, bet daugelis amerikiečių aiškina, kad tai priartino žiauraus ir kruvino konflikto pabaigą, iš tikrųjų išgelbėdamas daugiau gyvybių negu jų nusinešė.

Po B.Obamos apsilankymo Hirošimoje, Taikos parkas ir šalia esantis memorialinis muziejus sulaukė daugiau lankytojų.

Tačiau atominius bombardavimus išgyvenusių žmonių asociacija kritikavo Amerikos lyderio kalbą, kad joje nebuvo konkrečiai įvardyta JAV atsakomybė už šių niokojančių ginklų panaudojimą.

Sh.Abe pernai buvo griežtai kritikuojamas dėl savo politikos išplėsti Japonijos kariuomenės vaidmenį ir atverti galimybę ginkluotųjų pajėgų siuntimui į kovos veiksmus – pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo.

Neseniai per ministrų kabineto pertvarkymą Sh.Abe paskyrė gynybos ministre savo artimą patikėtinę, nacionalistinių pažiūrų Tomomi Inadą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"