TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonija nori šiltesnių santykių su Rusija

2016 01 28 6:00
Neseniai Rusija pakvietė Japonijos bendroves prisidėti prie naujų žuvininkystės projektų. Reuters/Scanpix nuotraukos

Japonija ir Rusija niekada oficialiai nepasirašė taikos sutarties, o vyraujanti įtampa neigiamai veikia prekybos ryšius. Kelis pastaruosius dešimtmečius juos kartina keturios piečiausios Kurilų grandinės salos, kurios Japonijoje žinomos kaip Šiaurinės teritorijos. Tačiau pastaruoju metu galima pastebėti dvišalių santykių šiltėjimo požymių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Rusija okupavo Kurilų salas. Šios teritorijos nutolusios nuo Japonijos šiaurinio Hokaido regiono maždaug per 20 km, o nuo Maskvos salas skiria septynios laiko juostos. Dabar ten gyvena apie 17 tūkst. rusų. Pastaruoju metu Rusija užpylė šį regioną investicijomis. Pavyzdžiui, 2014 metais atidarytas Iturupo oro uostas. Salose rusai rengia karines pratybas, stato modernius karinius kompleksus, periodiškai ten apsilanko aukšto rango pareigūnai. Visa tai neišvengiamai siutina Japoniją, kuri iki šiol tvirtina, kad Iturupo, Kunaširo, Šikotano ir Habomajaus salos priklauso jai. Praėjusią vasarą Kurilų salose apsilankė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. Po šio apsilankymo Tokijas atidėjo užsienio reikalų ministro vizitą į Maskvą. Vyriausybė tada pareiškė, kad tokios Rusijos pareigūnų kelionės į ginčijamas teritorijas gali tapti didele kliūtimi Japonijos ir Rusijos politinio dialogo plėtrai.

„Mums reikia Rusijos“

Neseniai Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume Rusijos atstovas Jurijus Trutnevas pareiškė, kad aplink Kurilų salas idealios sąlygos žvejybai ir žuvininkystės ūkiui. Jis pirmiausia pakvietė Japonijos bendroves prisidėti prie naujų žuvininkystės projektų. „Jei japonai atsisakys, rasime kitų, kurie norės su mumis dirbti“, – pažymėjo J. Trutnevas. Rusijos pakrantės linija – viena ilgiausių pasaulyje, tačiau šalies žuvų ūkis sudaro vos 2 proc. pasaulinio sektoriaus. Maskva nori panaudoti šį potencialą ir sustiprinti šalies ekonomiką.

Anksčiau Japonija atsisakydavo pasiūlymų investuoti į ginčijamo regiono plėtros projektus, nes vengė net menkiausių veiksmų, kurie reikštų Rusijos suvereniteto pripažinimą. Tačiau pastaruoju metu Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe vis garsiau reiškia norą atnaujinti dialogą su Maskva ir išspręsti dešimtmečius trunkantį ginčą. Jo teigimu, nenormalu, kad praėjus 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, nėra pasirašyta oficiali taikos sutartis. Sh. Abe ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną surengti dvišalį susitikimą ir išspręsti teritorinį ginčą.

Ant pastato esantis rusiškas užrašas skelbia: "Sveiki atvykę į Iturupą."

Šiemet gegužę Japonijoje vyks Didžiojo septyneto viršūnių susitikimas. Anksčiau šiai įtakingų valstybių grupei priklausė ir Rusija, bet dėl aktyvaus dalyvavimo Rytų Ukrainoje ji buvo pašalinta. Neseniai duodamas interviu įtakingam britų dienraščiui „The Financial Times“ Japonijos premjeras paragino tarptautinę bendruomenę atšildyti santykius su Rusija. Jo teigimu, Kremlius atlieka labai svarbų vaidmenį sprendžiant problemas Vidurio Rytuose ir kovojant su terorizmu. „Mums reikia Rusijos“, – sakė jis.

Įvairūs motyvai

Pasak Azijos politikos subtilybes išmanančio profesoriaus Jeffrey Kingstono, pastaruoju metu Japonijai nėra naudinga izoliuoti Rusiją. Japonija siekia didesnės prieigos prie gausių Rusijos naftos ir gamtinių dujų išteklių. Tiek Maskva, tiek Tokijas norėtų taisyti santykius, kad būtų atgaivinta prekyba. Tarptautinių santykių ekspertas Jamesas D. J. Brownas priduria, kad Japonijos ir Rusijos ekonomikos papildo viena kitą. Maskva gali aprūpinti Tokiją žaliavomis, o šis Maskvą – moderniausiomis technologijomis.

Manoma, kad dabar tinkamas metas sudaryti taikos sutartį, nes abiem šalims vadovauja stiprūs politiniai lyderiai, kurie dar keletą metų tikrai bus valdžioje. Atkurti draugiškus santykius su Rusija – vienas iš Sh. Abe užsienio politikos prioritetų. Pagrindinis jo tikslas išspręsti teritorinį ginčą. Tikėtina, kad Japonijos premjeras taip pat nori atitolinti Rusiją nuo Kinijos, kurią laiko rimta saugumo grėsme. Tuo metu Maskvos netenkina Pekino ir Vašingtono įtakos stiprėjimas regione. Rusija siekia, kad Japonijos vykdoma užsienio politika būtų mažiau priklausoma nuo JAV.

Jeigu šalims pavyktų sudaryti taikos sutartį ir išspręsti teritorinį ginčą, tikėtina, kad dvišalis bendradarbiavimas gerokai sustiprėtų. Tačiau daugelis ekspertų šias galimybes vertina skeptiškai. Jei Sh. Abe prarastų salas, tai pakenktų jo reputacijai šalyje ir kliudytų sprendžiant kitus svarbius teritorinius ginčus su Pietų Korėja ir Kinija. V. Putinui taip pat nenaudinga atsisakyti šių teritorijų, nes sumenktų visuomenės palaikymas jo vykdomai politikai. Maža to, salos svarbios Rusijos ekonomikai. Labiausiai tikėtina, kad Japonija mainais į taikos sutartį galėtų atgauti dvi mažąsias – Šikotano ir Habomajaus – salas, bet toks sandėris Tokijui yra visiškai nepriimtinas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"