TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonija: trys mėnesiai po tragedijos

2011 06 16 0:00
Radiacijos fonas vis dar matuojamas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjus trims mėnesiams nuo didžiausios Japonijos istorijoje tragedijos, aiškėja nauji iki šiol nežinomi nuostolių mastai.

Japonijoje pasirodo vis naujos informacijos apie nuslėptus nuo visuomenės galimo užterštumo lygio ir kitus avarijos likvidavimo faktus. Paaiškėjo, kad kuro strypai išsilydė visuose trijuose Fukušimos atominės jėgainės reaktoriuose. Pirmojo reaktoriaus strypai išsilydė jau pirmąją nelaimės dieną, kovo 11-ąją. Dėl tūkstančius kartų leistiną normą viršijančios radiacijos iki šiol dar neįmanoma nustatyti, kaip tokia milžiniška temperatūra paveikė reaktoriaus dugno gelžbetoninį pagrindą, kokių galėjo atsirasti plyšių ir kiek užteršto radioaktyvaus vandens nutekėjo į gruntinius vandenis.

Požeminių vandenų tarša gali sukelti gerokai didesnį pavojų, nei tūkstančiai tonų į vandenyną išpilto radioaktyvaus vandens. Teigiama, kad iki 1993 metų vandenynuose metalinėse statinėse, kurios jau seniai ėmė irti, palaidotos radioaktyviosios medžiagos padarė gamtai daug didesnių nuostolių. Tačiau tai neguodžia avarijos zonoje gyvenančių ir ten išaugintu maistu besimaitinančių japonų, nes informacijos apie aplinkos, vandens ir augalų užterštumą nepakanka.

Dabar paaiškėjo, kad reaktorių kuro strypai išsilydė ir 2-ame bei 3-iame reaktoriuose. Dėl elektrinės apylinkėse rastų plutonio dalelių vis dar netyla diskusijos dėl 3-iame reaktoriuje (plutonis naudotas tik jame) galbūt įvykusio branduolinio sprogimo, tai padėtų paaiškinti, kodėl kovo viduryje radiacijos fonas staiga pakito ne tik Japonijoje, bet ir toli už jos ribų. Tokių sprogimų galimybę patvirtina ir iškilęs grybo pavidalo dulkių kamuolys. Kaip vieną priežasčių galima nurodyti reaktoriaus pastato gelžbetonines konstrukcijas, kurios buvo kelis kartus stipriau armuotos ne 1-ame reaktoriuje. Vandenilio dujų sprogimo banga iš pradžių nepramušė gelžbetonių pastato kevalo sienų ir grįžtamasis sprogimo bangos spaudimas galėjo sukelti reaktoriaus detonaciją. Tai iš dalies patvirtina ir filmuota medžiaga, kur matomi keli vienas po kito sekę sprogimai ir išsiveržusi ugnis, ko nebuvo kituose reaktoriuose.

Atsakingi už avarijos atominėje elektrinėje padarinius pareigūnai įsitikinę, kad pagal jų pateiktą 6+3 (6 mėnesiai skleidžiamai radiacijai suvaldyti ir 3 mėnesiai reaktoriams užkonservuoti) avarijos likvidavimo planą, darbai vyksta pagal grafiką. Tačiau įvairaus intensyvumo radioaktyviųjų dalelių tarša gali būti juntama dar gerą pusmetį. Kadangi kol kas dar esama sprogimų pavojaus ir kituose reaktoriuose, kur nuolat kyla problemų dėl temperatūros, užterštas radioaktyvus vanduo toliau nuteka į vandenyną, nežinoma ir kaip smarkiai užterštas gruntinis vanduo. Per susitikimus su Pasaulinės atominės energetikos agentūros atstovais japonai užsimena apie galimybę nustatyti dar aukštesnį, 8-ą pavojingumo laipsnį, t. y. pavojingesnį už Černobylio katastrofą.

Padėties įvertinimas parlamente

Prieš porą savaičių avarijos padarinių likvidavimo ir padėties regione klausimai svarstyti aukštųjų Japonijos parlamento rūmų specialiosios komisijos posėdyje. Tuomet paaiškėjo skandalingų faktų: tūkstančiai į Japoniją iš Prancūzijos, Rusijos ir kitų šalių atsiųstų radiacijos lygio matavimo prietaisų jau antras mėnuo guli muitinės sandėliuose, o pavojingose zonose dirbantys žmonės ar aplinkinių rajonų maisto perdirbimo įmonės bei vaikų švietimo įstaigos tokių gyvybiškai būtinų prietaisų neturi.

Fukušimos prefektūros Hironomačio mietelio meras ponas Yamada apkaltino Japonijos vyriausybę visišku žmonių ignoravimu nelaimės vietoje. Kokios pagalbos galima tikėtis iš valdžios, kuri per tris mėnesius nesugebėjo į miestą atsiųsti ekspertų radiacinio užterštumo monitoringui atlikti. "Kokie ir iš kur paimti radiacinio užterštumo rodikliai tokiu atveju skelbiami valstybinėje interneto svetainėje", - klausia meras.

Kalbant apie Fukušimos jėgainės tragiškų pasekmių likvidavimą sutapo net Parlamento opozicijos ir daugelio valdančiųjų nuomonė. Visi sutaria, kad premjeras Naoto Kanas visiškai nevaldo situacijos, todėl reikalaujama, kad jis atsistatydintų. Bėda ta, kad valdančioji koalicija niekaip nesusitaria, kas jį galėtų pakeisti.

Prieš kelias dienas diskutuodami per televiziją parlamentarai kalbėjo, kad šiuo metu Ukrainoje rimtai svarstoma, kaip apriboti radiacijos poveikį vaikams, kad reikia nustatyti metinę 3 milisivertų normą vaikams iki 18 metų. Tuo metu Japonijoje labiau patinka pavojaus mąstą matuoti ne radiacijos lygiu, o atstumu nuo elektrinės. Atsižvelgiant į vyraujančio vėjo kryptį (dažniausiai šiaurės arba šiaurės rytų), panašus radiacinis fonas gali būti 20, 30 ar net 40 kilometrų atstumu nuo jėgainės. Todėl kvaila teigti, kad gyventojai (net vaikai), atsižvelgę į rekomendaciją išsikelti už 40 kilometrų nuo elektrinės, gali jaustis saugūs. Jau ir dabar šeimos priverstinai išskiriamos, nes vaikai išvežami iš pavojingos zonos, o tėvai lieka ten dirbti.

Ar užteršti Tokijo sporto aikštynai?

Kas prisimena Černobylio įvykius, puikiai žino, kad Lietuva išvengė didesnio užterštumo tik dėl to, kad užslinkus virš Lietuvos radioaktyviems debesims nelijo. Tuo metu jau po pirmojo lietaus Švedijoje imta kalbėti apie pasaulyje įvykusią tragediją, nes buvo užfiksuotas nemenkas radioaktyvumo padidėjimas.

Internete vokiečių, norvegų, anglų metereologinės tarnybos nuolat modeliuoja vėjo ir galimų radioaktyviųjų dalelių judėjimo kryptis bei užterštumo tankį ir kiekvienas tai gali stebėti. Kai kuriomis dienomis tokių dalelių tankis Tokijuje toks pat kaip Fukušimoje. Su lietumi kietosios daleles iškrenta ant žemės ir be matavimo prietaisų niekas negali pasakyti, kokio intensyvumo radiacinis fonas yra vienoje ar kitoje vietoje.

Praėjusią savaitę praūžus taifūnui į Tokiją atslinko lietaus debesys nuo Fukušimos elektrinės ir gausiai palijo. Todėl ėmiau nerimauti, kai iš mokyklos grįžusi dukra pasakė, jog kitą dieną prieš mokykloje vyksiančią sporto šventę vaikai turi susirinkti valanda anksčiau, kad mokyklos stadione skudurais nusausintų po lietaus likusias vandens balutes. Paskambinęs į Lietuvos ambasadą Tokijuje ir iš darbuotojų sužinojęs, kad jie turi porą Geigerio skaitiklių, susisiekiau su mokyklos direktoriumi ir paprašiau neleisti vaikams sausinti balučių. Dėl visų vaikų saugumo ir jų tėvų ramybės pažadėjau atvažiuoti į mokyklą po pietų ir išmatuoti radiacinį foną. Deja, kitą rytą sulaukiau atsakymo, kad privatiems asmenims ambasada prietaisų neišduoda. Skubiai puoliau ieškoti kitų variantų. Latvijos ambasadorius, sužinojęs, kad ieškau Geigerio matuoklių, man perskambino net iš komandiruotės Malaizijoje, paskambino ir Europos Sąjungos atstovybės vadovas, tačiau tuo metu jau turėjau vieną matuoklį, kurį man atvežė iš Rusijos ambasados prekybos atstovybės. Todėl prieš pietus jau buvau mokykloje.

Nors prietaisas rodė tik 0,13-0,15 mikrosiverto per valandą, tai buvo dvigubai daugiau, negu apie radiacinį foną skelbė Tokijo elektros tinklai (0,068 mikrosiverto/val), o vandens susikaupimo ir šlapio smėlio vietose matuoklis rodė iki 0,2 mikrosiverto/val.

Gal šį kartą pavojų sukėliau be reikalo, tačiau dar kartą įsitikinau, kad nors Japonijoje civilinės saugos pasirengimo lygis labai aukštas, nei mokytojai, nei tėvai nėra pasiruošę nustatyti galimus radiacinius šaltinius ir apsisaugoti nuo radiacijos padidėjimo.

Važiuojant namo ties miesto kanalizacijos šuliniais ir prie lietaus permerktų pastatų pamatų rodyklė kilstelėjo iki 0,3 padalos, tai buvo gerokai mažiau nei prieš mėnesį Fukušimos prefektūros Kurijamos pradinės mokyklos kieme užfiksuota 3,8 mikrosiverto/val. radiacija.

Valymo darbai ir saugios maisto normos

Radiacijai kiek sumažėjus, robotai ėmė valyti radioaktyvius teršalus pačioje elektrinėje. Prasidėjo ir šalia jėgainės esančių nuniokotų teritorijų valymo darbai. Žemės drebėjimo ir cunamio suverstos pastatų, automobilių, įvairios įrangos krūvos dar gali slėpti ne vieną be žinios dingusio žmogaus kūną, kurio mirties priežasties (dėl didelės radiacijos, jei po cunamio užverstas namo nuolaužomis žmogus ir išliko gyvas) jau nebepavyks nustatyti, o gal nelabai kas ir norės tai daryti.

Jau nebesitikėdami sulaukti dingusiųjų be žinios, giminės susirenka stichijos zonoje, kad paminėtų artimuosius ir simboliškai juos palaidotų. Deja, dauguma urnų taip ir liks tuščios. Aukų skaičiui viršijus 18 400 ir dar 10 000 žmonių dingus be žinios, oficialusis Tokijas liovėsi skaičiavęs aukas.

Prieš kelias dienas iš panašaus renginio Ivatės prefektūroje grįžo mano pažįstamas japonas Ito, kurio žmona per cunamį neteko motinos, brolio ir kelių mėnesių sūnėno. Jis pasakojo, kad slėgė ne tik nuotaika, bet ir aplinka, nes iš to, kas anksčiau buvo vadinama jo žmonos gimtine, liko tik didžiulis sąvartynas, kur matyti tik išvalytas privažiuojamasis kelias ir pavieniai valymo darbus atliekantys darbininkai. Beveik 400 tūkst. žmonių vis dar neturi net laikinos pastogės, jie gyvena ankštose sporto salėse ir kultūros namuose. Nežinomybė dėl radiacinės būklės, maisto ir geriamojo vandens kokybės taip pat neigiamai veikia žmones.

Stengdamiesi paneigti, kad maistas gali būti užterštas, valdžios atstovai sugebėjo iki nematytų aukštumų pakelti nekenksmingas žmonėms maiste esančių radioaktyviųjų dalelių normas. Taip, pavyzdžiui, geriamajame vandenyje leistina cezio norma Cs-137, o jodo - I-131, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos standartus yra ribojama iki 10 Bq/l, nors iš Černobylio tragedijos pasimokiusi Ukraina cezio kiekį apribojo iki 2 Bq/l, o Vokietija vandentiekyje patvirtino tik 0,5 Bq/l. Tuo metu Japonijoje geriamojo vandens leistina cezio ir jodo tarša siekia atitinkamai 200 ir 300 Bq/l, ir tik kūdikiams norma "sumažinta" iki 100 Bq/l.

Japonijos sanitarinės inspekcijos tarnybos, anksčiau draudusios įvežti į šalį daržoves iš užsienio, jeigu jų tarša viršijo 370 Bq/kg, dabar leidžia prekiauti ceziu ir jodu užterštomis vietos daržovėmis.

P.S.

Nors dar neišspręsta daug nerimą keliančių buities ir saugumo problemų, Fukušimos atominės elektrinės konservavimo darbai sparčiai juda į priekį, pradeda veikti laikinai sustabdytos gamyklos ar atskiri jų cechai. Japonijos ekonomikos rodikliai vėl rodo atsigavimo ženklų. Todėl norisi tikėti, kad pašalinus radioaktyvumo šaltinius ir sumažinus žmonių nepasitikėjimą kartu su avarijos pasekmių likvidavimo bei atstatymo darbais atsigaus ne tik nukentėjusios šalies, bet ir kaimynių valstybių verslas, nes Japonijos pramonė yra ir viso šio Azijos regiono stabilios ekonomikos šaltinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"