TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonijoje senatvė - ne kančia

2012 02 23 8:38

2011 metais Japonijoje užfiksuotas pasaulio rekordas - 23,3 proc. gyventojų, t. y. 29,8 mln. žmonių, yra vyresni nei 65 metų. 2055-aisiais tokių piliečių bus daugiau nei 40 procentų. Tačiau japonų tai negąsdina, nes "ekonomiškai tai labai perspektyvu".

Įtakingas japonų ekonomikos laikraštis "Nikkei" 2012 metus pasitiko iškalbinga antrašte: "Kaip padėti šaliai, kurioje žmonės dirbs iki 75 metų." Klaustuko sakinio pabaigoje nebuvo - tai teiginys, o ne hipotezė.

Japonija sparčiai sensta ir jau aišku, kad per artimiausius 50 metų dabartinė tendencija nepasikeis. Vadinasi, darbo jėgos ištekliai kasmet sumažės 0,5 proc., o vyresnių kaip 65 metų žmonių padaugės 0,6 procento. Iš pradžių tokia demografinė perspektyva labai išgąsdino - pasipylė apokaliptinių prognozių apie japonų civilizacijos pabaigą lavina. Tačiau visuotinė depresija truko neilgai. Gresiančią demografinę katastrofą japonai priėmė kaip naują iššūkį ir netikėtai priėjo vieningą išvadą: tautos senėjimas - joks kataklizmas, šį reiškinį reikia paversti pranašumu ir papildomu visuomenės vystymosi stimulu.

Nebe pirmos jaunystės resursai

Valstybinio socialinio aprūpinimo instituto duomenimis, darbingų japonų skaičius nuolat mažėja. Jei 1995 metais jų buvo 87 mln., tai 2010-aisiais liko tik 81,3 mln., o pagyvenę piliečiai sudarė 64 proc. gyventojų. Prognozuojama, kad 2055 metais dirbs tik 46 mln. japonų, t. y. vos pusė visų gyventojų. Jeigu tuo jau dabar nebus susirūpinta, liūdnos pasekmės akivaizdžios: valstybė negalės išlaikyti tokio skaičiaus socialiai remtinų žmonių darbingų gyventojų sąskaita. Tad peršasi išvada - amžius turi būti ne kliūtis aktyviai gyventi ir dirbti. Mokslininkai apskaičiavo, kad pailginus darbingą amžių iki 75 metų, 2055-aisiais dirbtų per 70 proc. gyventojų. Štai šia kryptimi ir nusprendė žygiuoti Tekančios Saulės šalis.

Suprantama, iš tai nereiškia, kad jau netolimoje ateityje seneliai stovės prie konvejerio ir savo silpnais kūnais kamšys demografines spragas. Japonų tikslas kitas - pagyvenę žmonės turi išlikti aktyviais prekių ir paslaugų vartotojais, kartais ir gamintojais, netapdami pasyviais socialinių pašalpų gavėjais. Į tai jau orientuojamos valstybinės žinybos, perspektyviniai korporacijų planai bei mokslo tyrimų centrų rekomendacijos.

Japonijos pensininkai - unikalus reiškinys. Šioje valstybėje, kurios gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė - 90 ir daugiau metų, išeinantieji į pensiją 60-ies, o iš tiesų - 65 metų, tebėra žvalūs ir kupini jėgų, be to, solidžiai apsirūpinę, nes pensinė išeitinė pašalpa (vadinamoji atsistatydinimo išmoka) kartais sudaro 20 proc. visų per visą jų darbo karjerą (t. y. 30-40 metų) uždirbtų pinigų. Negana to, Japonijos pensininkai dar gali leisti ne tik savo, bet ir vyresnių už juos uždirbtus pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad vis didesnė bendrojo vidaus produkto dalis koncentruojasi pagyvenusios kartos rankose, todėl kaip valstybė su šiuo "koncentratu" tvarkysis - principinis šalies ekonomikos klausimas.

Kosmetika ir automobiliai 

Kad pagyvenusių japonų rankose sutelktos lėšos tarnautų visos visuomenės labui, maža raginti leisti pinigus, o ne juos taupyti. Būtina senjorams pasiūlyti tokių prekių ir paslaugų, kurios būtų patrauklios šiai piliečių kategorijai.

Pasirodė, kad pačios sumaniausios pritraukiant vyresnio amžiaus klientus yra kosmetikos įmonės. Bendrovė "Kanebo" pirmoji pasiūlė liniją "Chicca" - jos siūlomi lūpų dažai ir šešėliai skirti specialiai 50-60 metų moterims. Japonų kosmetikos pramonės lyderė, bendrovė "Shiseido", užimanti ketvirtą vietą pasaulyje pagal pardavimo apimtį, į rinką išleido naują prekės ženklą "Elixir Prior" - jis skirtas tiems, kuriems per šešiasdešimt. "Vyresnioji karta turi laiko ir pinigų, todėl būtų neatleistina klaida ignoruoti šios grupės interesus", - teigia Dentsu instituto, tiriančio Japonijos rinkos vartojimo tendencijas, darbuotoja Seiko Yamazaki.

Artimiausioje ateityje planuojamas didžiulis proveržis ir automobilių pramonėje, nes ketinama pradėti "humaniškų" automobilių senjorams gamybą.

2011 metais beveik 200 tūkst. pagyvenusių japonų padėjo vairuotojo pažymėjimus į stalčių, nes vairuoti automobilį jiems tapo per sunku. Tai sujaudino mašinų gamintojus ir valdžią. Pirmuosius todėl, kad jie ėmė netekti potencialių klientų, o valdžią - todėl, kad ji susidurs su naujomis problemomis, nes žmogus be mašinos pasmerkia save uždaram egzistavimui, vadinasi, padidės savivaldos organų darbo krūvis, nes jiems teks aprūpinti senjorus būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis.

Dabar Japonijoje baigiamas kurti pagyvenusiems žmonėms skirtas automobilis. Tai "protinga mašina", kuri supras, kad nuspaustas ne tas pedalas ir pati sustos užkirsdama kelią susidūrimui. Mašina perspės vairuotoją apie raudoną šviesoforo signalą ir "stop" liniją, sustabdys automobilį ir nesant reikiamai vairuotojo reakcijai arba pradėjus važiuoti anksčiau laiko.  

Be to, pagyvenusiems žmonėms skirtoje mašinoje bus įrengtas papildomas apšvietimas, kuris labai pravers važiuojant naktį ar per lietų, taip pat specialūs įrenginiai, palengvinantys durelių ir bagažinės atidarymą. Mašinoje įmontuotas kompiuteris parinks saugų maršrutą, kad būtų kuo mažiau kryžkelių ir posūkių.

Nesusidėvintys organai 

Bus pasirūpinta ir pagyvenusių japonų sveikata. Regėjimo, klausos ir kramtymo sutrikimai neatrodys neišsprendžiama problema. Akinius, klausos aparatus ir dantų protezus pakeis regeneratyvinė medicinos, leidžiančios atkurti susidėvėjusius organus, produktai. Lyderės pozicijas kamieninių ląstelių naudojimo klinikinės oftalmologijos srityje užima prof. Masae Takahashi vadovaujama mokslininkų grupė iš Kobės fizikos ir chemijos mokslų tyrimo instituto. Jų sukurtas tinklainės atkūrimo metodas Japonijoje bus pradėtas visuotinai taikyti jau šiais metais. Iš paciento odos ląstelių bus gaminamos plačios paskirties kamieninės ląstelės, iš kurių padaryta miniatiūrinė kvadratinė plokštelė bus persodinama pacientui vietoj pažeistos tinklainės dalies. O prof. Nobuya Yamanaka iš Kioto universiteto pirmą kartą pasaulyje iš kamieninių ląstelių išaugino žmogaus ausies ląsteles. Jis jau pagerino vienos beždžionės klausą, persodindamas klausos nervo ląsteles, išaugintas iš embrioninių ląstelių.

"Stomatologija taip pat stovi ant revoliucinių pasikeitimų slenksčio. Jau įžengiame į epochą, kurioje danties praradimas netaps tragedija", - tikina Tokijo universiteto prof. Takashi Tsuzi. Jis remiasi kompanijoje "Otsuka" atliekamais dantų regeneracijos tyrimais. "Mokslininkų bandymai su gyvūnais jau duoda gerų rezultatų, po kelerių metų ši technologija bus taikoma ir žmonėms", - sako profesorius. Japonų mokslininkai suka galvas, kaip regeneruoti kepenis, širdį, virškinamąjį traktą. 

Elektroniniai pagalbininkai

Kasmet Japonijoje pasirodo žinynas "Baltoji senėjimo knyga". Praėjusių metų leidinyje pateikta rekomendacijų vyriausybei, kaip sukurti visuomenę, kurioje "visi paaugliai, moterys, pensininkai ir invalidai galėtų dalyvauti darbo rinkoje". Jame kalbama ir apie IRT projektą, kuris suvienys informacines (IT) ir robototechnikos technologijas (RT) - taip atsiras naujos technologijos IRT. Taip reiškia, kad atsiras nauja robotų, galinčių už pagyvenusius žmones atlikti visus buities darbus (tvarkyti kambarius, skalbti ir t. t.), karta. Šie robotai nešios savo šeimininką ant rankų tiesiogine šio žodžio prasme, paguldys jį į lovą, padės nueiti į parduotuvę, rūpinsis saugumu ir netgi pasitarnaus kaip transporto priemonė. Tuo tikslu jau suburtas Tokijo universiteto ir 7 kompanijų ("Toyota", "Olimpus", "Sega", "Toppan", "Fujitsu", "Panasonic" ir "Mitsubishi") mokslininkų konsorciumas, iš kurio konkrečių rezultatų tikimasi jau 2016 metais.

Ateities robotai-slaugės turės rūpintis gulinčiais ligoniais, padės jiems nusimaudyti, įjungs specialius siurbliukus, kai jie norės atlikti gamtinius reikalus, robotai-kompanionai bus nepakeičiami vaikščiojant, darant pratimus, valgant, geriant vaistus, robotai- partneriai bendraus su senukais ir rūpinsis jų saugumu.

Pagyvenę japonai jau ir dabar naudojasi elektroniniais pagalbininkais. Bendrovė "Cyberdine Systems" gamina robotus-asistentus, kurie gauna signalus iš sensorių, pritvirtintų prie "šeimininko" odos. Toks "asistentas" padeda sunkiai judančiam žmogui atsistoti, eiti, net kopti laiptais. Tokį pagalbininką valdo baterija, kurios užtaiso pakanka 3 valandoms. Šis robotas sveria 23 kilogramus, tačiau pagyvenusiam žmogui tai neturi reikšmės, nes jis pats neša savo šeimininką. Penkiems mėnesiams jį galima išsinuomoti už 170 tūkst. jenų (4550 litų). 

Pensininkams - internetas

Pernai Tokijo universitetas, IBM filialas Japonijoje ir mokslo tyrimo institutas, veikiantis prie valstybinės televizijos ir radijo kompanijos NHK, ėmėsi naujo projekto - siekiama sukurti programą, kuri įtrauktų senjorus į aktyvią darbinę veiklą, panaudojant globalinio tinklo galimybes.

Kodėl imtasi šio projekto ir taip aišku. Net patyręs ir aukštos kvalifikacijos darbuotojas, sulaukęs solidaus amžiaus, dėl vienų ar kitų priežasčių nesugeba atlikti viso darbo, tačiau jei per internetą jis pasitelks kelis kitus senukus, jie puikiausiai susidoros su bet kokia užduotimi. Tad kiekvienas norintis dalyvauti darbinėje veikloje pensininkas internete galės paskelbti informaciją apie savo kvalifikaciją, laisvą nuo gydymosi ar pasivaikščiojimų laiką, ir jam bus skirta užduotis, kurią jis galės atlikti pats arba pasitelkęs pagalbininkų.

Japonų interneto tinklas jau dabar siūlo darbą senjorams savanorystės pagrindu. Pavyzdžiui, jie gali padėti turistams kaip gidai, pagelbėti policijai surenkant gatvėse neleidžiamoje vietoje paliktus dviračius, palydėti vaikus į darželį, stebėti plaukikus per maudymosi sezoną, mokyti japonų kalbos ir pan.

Sidabrinė perspektyva

2011 metų rugsėjo 1 dieną Japonijoje gyveno 47 756 vyresni nei  šimto metų žmonės, todėl jų nepamiršta ir knygų leidėjai. Šiuo metu labai populiari jiems skirta knyga "101 būdas neįpulti į marazmą, sulaukus 100 metų". Jos autorius Takudzi Sirosava - gerontologijos profesorius iš Dzuntendo universiteto. Jis pataria skaitytojams, kaip išsaugoti fizinę ir protinę sveikatą, pateikdamas paprastų patarimų - riboti kalorijų skaičių, treniruoti atmintį rašant dienoraštį ir išvardijant dviejų dienų įvykius, keliauti, kad smegenys gautų veiklos. Vienas knygos skyrių net pavadintas "Aktyviai lankomės bendraklasių susitikimuose".

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"