TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonijos ir Rusijos bičiulystė Arktyje

2014 02 05 6:00
Tirpstantys ledai Arktyje atveria naujus kelius laivams ir atidengia priėjimą prie milžiniškų gamtos išteklių. agu.org nuotrauka

Pastaraisiais metais pastebimas akivaizdus Japonijos ir Rusijos santykių atšilimas. Abi šalys stengiasi pamiršti senus nesutarimus – dabar joms svarbesnė strateginė partnerystė. Rusijos ir Japonijos santykius išjudino tirpstantys Arkties vandenyno ledai.

Arkties regionu įvairios valstybės susidomėjo visai neseniai. 2012 metais ledynai šiaurėje tirpo rekordiškai sparčiai. Atsiradę nauji vandens plotai atvėrė vartus į vienus didžiausių pasaulyje naudingųjų išteklių telkinių. Spėjama, kad po Arkties vandenimis ir ledynais slypi per 30 proc. pasaulio dujų ir 13 proc. naftos atsargų. Be to, ištirpę ledai atvėrė naujus ir patogesnius kelius laivams.

Vis daugiau valstybių nori kontroliuoti šį pasaulio kampelį, kurį iki šiol buvo pamiršusios. Labiausiai Arktimi suinteresuotos jos vandenyno skalaujamos Rusija, Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Norvegija ir Danija. Pastarajai priklauso milžiniška Grenlandijos sala šiame regione. Tačiau gėrybėmis iš naujo gausybių rago trokšta pasinaudoti ir kitos šalys.

Siekia nepriklausomybės

Arktimi ypač domisi Japonija. Ji importuoja 84 proc. energijos išteklių, užima trečiąją vietą pasaulyje pagal naftos suvartojimą, o gamtinių dujų įsiveža daugiau nei bet kuri kita valstybė. Kadangi yra priklausoma nuo kitų kraštų išteklių, Japonija žūtbūt nori turėti teisę kontroliuoti bent dalį kol kas niekam nepriklausančių Arkties telkinių.

Šis regionas būtų naudingas ir jos prekybai. Vandens keliu per Arktį prekės iš Vokietijos pasiektų Japoniją 40 proc. greičiau, nei plukdant jas dabartiniu maršrutu per Egipto Sueco kanalą. Vandens kelias, jungiantis Tokiją ir Niujorką, taip pat gerokai sutrumpėtų.

Tačiau Japonijai sunku reikšti kokias nors pretenzijas į Šiaurės ašigalio gamtos išteklių nuosavybę - jos teritorija nesiekia Arkties vandenyno krantų. Norėdama užsitikrinti savo pozicijas regione, Japonija turi ieškoti sąjungininkų. Ir vieną jų, regis, jau rado. Japonija vis labiau bičiuliaujasi su didžiąja kaimyne Rusija.

Japonijos ir Rusijos santykius ilgą laiką temdė teritoriniai nesutarimai dėl Kurilų salų. Nors šis ginčas dar neišspręstas, šalių bendradarbiavimas pastaraisiais metais tapo gerokai aktyvesnis. Pernai stambi japonų energetikos kompanija "Enpex Corporation" pasirašė sutartį su rusų naftos bendrove "Rosneft". Įmonės bendradarbiauja žvalgydamos du stambius Rusijos naftos telkinius. Tais pačiais metais Maskva palaikė Tokiją, kai šis varžėsi dėl galimybės rengti 2020 metų vasaros olimpines žaidynes.

Japonijos ir Rusijos santykių atšilimą liudija ir padažnėję aukštų vadovų vizitai. Nuo 2012-ųjų Japonijos premjeras Shinzo Abe kelis kartus buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Praėjusiais metais Rusija ir Japonija surengė pirmą gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimą. Tokio lygmens vizitus japonai prieš tai buvo organizavę tik su dviejų valstybių ministrais – JAV ir Australijos. Regis, abi šalys pasiryžusios pamiršti buvusius nesutarimus ir naudotis strateginės partnerystės galimybėmis.

Abipusė nauda

Kokią naudą iš draugystės gali išpešti Japonija ir Rusija? Pagrindinis Japonijos siekis minėtas jau anksčiau – prisigretinti prie Arkties valstybių klubo. Geri santykiai su Rusija padėtų jai prisidėti prie mokslinių tyrimų, laivybos plėtros regione, o ilguoju laikotarpiu galbūt net leistų užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.

Partnerystė naudinga ir Rusijai. Vis labiau ryškėja Maskvos interesai gretimose Azijos valstybėse. Nors į Rusijos rinką daugiausia investuoja kinai, kitas regiono šalis V.Putinas vertina kaip potencialiai naudingas sąjungininkes ir prekybos partneres. Rusija suinteresuota plėsti savo įtakos zoną už Kinijos ribų ir neleisti jai dominuoti regione. Japonai irgi mano, kad Kinija kelia grėsmę jų saugumui. Padedami rusų jie tikisi pažaboti vis didėjančias kaimynės ambicijas.

Rusijos ekonomika ir energetika yra stiprios, bet šalis smarkiai atsilieka technologijų srityje. Šiuo atveju rusams Japonija būtų labai naudinga partnerė. Abi valstybės, pasinaudodamos Rusijos įtaka Arktyje ir pasitelkdamos pažangias Japonijos technologijas, sustiprintų savo pozicijas regione.

Kinijos trigrašis

Tačiau Japonijos ir Rusijos bičiulystė nepatinka jų kaimynams kinams. Jie nenori, kad japonai ir rusai stiprintų savo pozicijas. Kinija siekia būti lydere regione, o kaimynių bendradarbiavimas kelia grėsmę jos dominavimui.

Kinija vargu ar susilaikys neįkišusi savo trigrašio. Šalis turi priemonių, kaip paspausti tiek Rusiją, tiek Japoniją. Tačiau jų gali neužtekti šiai bičiulystei sustabdyti. Jei Rusija ir Japonija iš tiesų įstengtų pamiršti nesutarimus, šių valstybių draugystė padėtų joms sustiprinti savo pozicijas ne tik Arktyje, bet ir Rytų Azijos regione.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"