TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonijos karinės ambicijos

2016 07 13 6:00
Dauguma japonų neigiamai vertina Shinzo Abe siekį pakeisti Konstituciją. Reuters/Scanpix nuotrauka

Japonijos valdančioji Liberalų demokratų partija (LDP) ir jos partneriai sekmadienį laimėjo rinkimus į aukštuosius parlamento rūmus. Tai premjerui Shinzo Abe suteikia galimybę imtis Konstitucijos pataisų, dėl kurios Azijoje greičiausiai pasikeis karinės galios balansas.

LDP ir jos jaunesnė koalicijos partnerė „Komeito“ bei keletas panašiai mąstančių mažesnių partijų ir nepriklausomų parlamentarų dabar kontroliuoja 2/3 iš 242 aukštųjų parlamento rūmų vietų. Valdančioji koalicija jau turi panašią daugumą žemuosiuose rūmuose. Dabar LDP laimėjo 56 iš 121 vietų, dėl kurių buvo varžomasi per rinkimus, o „Komeito“ partija užsitikrino 14 vietų.

Po triuškinamos pergalės sakydamas kalbą S. Abe teigė, kad jo partija visada tvirtai siekė savo tikslo perrašyti pokario Konstituciją. Pasak vieno pagrindinių Japonijos laikraščių „Asahi Shimbun“, premjeras išreiškė viltį, kad po viešų diskusijų bus pasiektas susitarimas, kokias konkrečiai Konstitucijos dalis reikėtų keisti.

Pacifizmą garantuojantis straipsnis

Pergalė rinkimuose premjerui Shinzo Abe (centre) atvėrė kelius imtis kontroversiškai vertinamų Konstitucijos pataisų.Reuters/Scanpix nuotrauka

Pagrindinis S. Abe siekis yra perrašyti 9-ąjį Konstitucijos straipsnį, kur išsižadama karo ir Japonijai draudžiama grasinti jėga ar ją naudoti kaip priemonę sprendžiant tarptautinius ginčus. Nors po Antrojo pasaulinio karo šią Konstituciją iš esmės parašė amerikiečiai, šis žingsnis neabejotinai bus palankiai įvertintas Vašingtone. Be konstitucinių apribojimų, Japonija galėtų tapti veiksminga karine JAV sąjungininke. Tačiau šis žingsnis gali sukelti rimtų padarinių regiono stabilumui. Tai ypač gali pakenkti Japonijos santykiams su Kinija ir abiem Korėjomis – buvusiomis karo laikų priešėmis.

S. Abe jau anksčiau parodė, kad jis nori Japonijos gynybos pajėgas paversti visaverte karine jėga ir taip užbaigti darbą, kurį pradėjo dar jo senelis Nobusuke Kishi. Šis 1957–1960 metais taip pat buvo Japonijos premjeru.

Norint pakeisti Konstituciją reikėtų, kad už šį pasiūlymą balsuotų 2/3 parlamentarų abejuose rūmuose. Paskui jis turėtų būti patvirtintas referendumu, per kurį už jį turėtų nubalsuoti per 50 proc. savo valią išreiškusių japonų. Po pergalės atrodo, kad S. Abe pavyks pasiūlymą patvirtinti parlamente. Nors kai kurie analitikai teigia, kad koalicija dar turi sutarti, kurios Konstitucijos dalys turėtų būti pakeistos. „Viena yra užsitikrinti 2/3 abejuose parlamento rūmuose, bet visai kas kita rasti nors vieną klausimą, dėl kurio šie 2/3 sutaria“, – teigia Niujorko Kolumbijos universiteto atsistatydinęs nusipelnęs profesorius Gerry Curtis.

Japonų dauguma – prieš

S. Abe žino, kad dauguma japonų nepalaiko jo siekio pakeisti Konstituciją. Pagal balandžio mėnesį „Asahi Shimbun“ darytą apklausą, šiam vyriausybės siekiui prieštarauja 68 proc. apklaustųjų. Todėl prieš pat rinkimus S. Abe nustojo viešai šnekėti apie bet kokias Konstitucijos pataisas. Vietoj to jis akcentavo ekonominius klausimus. Tačiau, kaip parodė pergalės kalba, tai buvo tik politinė taktika, o ne šios idėjos atsisakymas.

Tai jau trečias kartas, kai S. Abe šitaip pavyko pergudrauti rinkėjus. Per trejus pastaruosius rinkimus, kuriuose varžėsi S. Abe ir jo partija, jis kalbėjo apie ekonomiką. Tačiau iškart po rinkimų jis visada ima akcentuoti kitus dalykus.

Po pastarųjų rinkimų (2013 metais) į parlamento aukštuosius rūmus LDP pristatė valstybės paslapčių įstatymo projektą, kurio visiškai neminėjo per rinkimų kampaniją. Įstatymas leidžia tam tikrą šalies gynybai svarbią informaciją pavadinti „ypatinga paslaptimi“. Įstatymas buvo priimtas. O 2014 metais vėl dėl ekonomikos akcentavimo laimėjusi rinkimus į žemuosius parlamento rūmus, LDP nepaisė viešų protestų ir priėmė saugumo įstatymą, kuris šaliai leidžia imtis „kolektyvinės gynybos“. Tai reiškia, kad dabar japonų kariai gali kovoti užsienio teritorijoje, jeigu ji ar jos artima sąjungininkė valstybė yra užpuolama arba jei Japonija jaučia grėsmę.

Kinijos pyktis

S. Abe karinės ambicijos jau ne kartą išprovokavo Kinijos pyktį. Santykiai tarp šių valstybių smarkiai pablogėjo nuo 2010 metų dėl negyvenamų Senkaku salų Rytų Kinijos jūroje. Jas valdo Japonija, bet į jas pretenzijas yra pareiškę Kinija ir Taivanas. Kol kas neaišku, kaip Kinija reaguotų į sukarintą Japoniją, bet neatrodo, kad ji šiuos pokyčius tiesiog ignoruos.

Oficiali Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ sekmadienio rinkimus pavadino grėsme regioniniam stabilumui. „Iškilusi grėsmė Japonijos pacifistinei Konstitucijai ir didėjanti S. Abe galia yra pavojinga ne tik Japonijos kaimynėms Azijoje, bet ir pačiai Japonijai. Šalies militarizacija nė vienai šaliai neduos naudos“, – rašoma „Xinhua“.

Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, Konstitucijos pataisos Japonijos kariams leistų prisidėti prie Vakarų šalių pajėgų Vidurio Rytuose ir kituose karštuosiuose taškuose. „Jei bus priimtos Konstitucijos pataisos ir pakeistas 9-asis straipsnis, amerikiečiai greičiausiai tikėsis, nors ir ne iš karto, kad Japonija pasaulinėje arenoje imtųsi panašaus vaidmens, kokį atlieka Jungtinė Karalystė“, – teigia Tokijo Sophia universiteto politikos mokslų profesorius Koichi Nakano.

Vokietijos ambicijos

Įdomu tai, kad tuo pat metu, kai Japonija nori keisti jai po Antrojo pasaulinio karo primestą Konstituciją, kita kare pralaimėjimą patyrusi šalis taip pat keičia požiūrį į savo karinę galią. „Ekonomikos milžinė, politikos nykštukė“ – būtent taip pasaulis ilgą laiką po Antrojo pasaulinio karo žiūrėjo į Vokietiją, Europos eksporto lyderę, nelinkusią naudoti savo karinės galios pasauliniuose konfliktuose. Daugiausia gyventojų turinti Europos valstybė dabar nori atsikratyti šio įvaizdžio ir palaipsniui imasi vis didesnio gynybinio vaidmens NATO bei Europos Sąjungos struktūrose. Šis tikslas, kuris yra dar prieš du dešimtmečius prasidėjusių debatų rezultatas, pateikiamas Vokietijos naujose karinėse gairėse – gynybos ministerijos parengtoje vadinamojoje baltojoje knygoje, kuri bus pristatyta šiandien. Akivaizdu, kad ateityje stiprės šalies karinė galia ir jos karinis vaidmuo užsienyje.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"