TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonijos premjeras nori pataisyti Konstituciją

2013 02 01 6:00
Sh.Abe norėtų visaverčių Japonijos ginkluotųjų pajėgų. /AFP/Scanpix nuotrauka

Septintasis per šešerius metus Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe norėtų pakeisti kai kuriuos po Antrojo pasaulinio karo priimtos šalies Konstitucijos straipsnius. 

"Pirmiausia norėčiau pakeisti 96-ąjį Konstitucijos straipsnį. To norėtų ir dauguma Liberalų demokratų partijos narių", - sakė S.Abe aukštųjų parlamento rūmų nariams.

Prieš praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusius rinkimus S.Abe teigė norintis Japonijos konstitucijoje iš naujo apibrėžti ginkluotųjų pajėgų funkcijas. Pagal Konstituciją didelį finansavimą gaunančiai kariuomenei draudžiama imtis agresyvių karinių veiksmų. Ji gali ginti Japonijos valstybę nuo užpuolimo, tačiau negali dalyvauti puolamuosiuose veiksmuose. Japonijos premjeras norėtų ginkluotąsias pajėgas paversti visaverte kariuomene, tačiau šie planai kelia nerimą Azijos šalims, kurios patyrė žiaurią Japonijos okupaciją pirmoje XX amžiaus pusėje.

Japonijos konstituciją po Antrojo pasaulinio karo nustatė JAV okupacinės pajėgos, tačiau daugelis japonų žavisi devintuoju minėtojo dokumento straipsniu, kuriame nurodoma, kad Japonija negali kariauti. Dabartinės Konstitucijos kritikai tvirtina, kad šis straipsnis varžo Japonijos teisę į savigyną, nes jame sakoma, kad "Japonijos tauta, spręsdama tarptautinius ginčus, visam laikui atsisako karo, grasinimų ar jėgos naudojimo".

Trečiosios kartos politikas Sh.Abe, kurio senelis buvo ministrų kabineto narys per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo tapo Japonijos premjeru, jau seniai ragina peržiūrėti Konstituciją. Tačiau šio svarbiausio dokumento pataisoms reikalinga abiejų parlamento rūmų dviejų trečdalių balsų dauguma. Pataisos taip pat turėtų būti patvirtintos referendume, kuriame už jas turėtų balsuoti daugiau kaip 50 proc. rinkėjų.

Liberalų demokratų partija (LDP) ir jos koalicijos partnerė Naujoji Komeito partija po rinkimų gruodį įgijo didesnę nei dviejų trečdalių daugumą žemuosiuose rūmuose. Tačiau Naujoji Komeito partija ir kai kurios LDP frakcijos siūlymus keisti Konstituciją vertina atsargiai. Mažiau galių turinčiuose aukštuosiuose parlamento rūmuose daugumos neturi nė viena partija, tačiau daugiausia vietų yra gavusi opozicinė Japonijos demokratų partija (DPJ).

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"