TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jaunas ir lenkas - baisiau negali būti

2011 06 20 0:00
Iš Lenkijos į Londoną emigruoja labiausiai išsilavinusi lenkų karta per visą šalies istoriją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos vyriausybė švietimui išleidžia milijonus, tačiau daugiau jaunimui nebeturi ką pasiūlyti, nebent prastą darbą. Iš tikrųjų valdžia tik džiaugiasi, kad jauni žmonės palieka kraštą. Apie tai britų dienraštyje "The Guardian" prabilo lenkų žurnalistas Adamas Leszczynskis.

Jungtinėje Karalystėje gyvenančios lenkės turi vidutiniškai vienu vaiku daugiau negu jų tėvynainės gimtinėje. Kai prieš kelis

mėnesius apie tai parašė didžiausias Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborcza", šalyje nuvilnijo nuostaba. Pasirodė, kad tarp lenkų viešojo diskurso ir socialinės tikrovės atsivėrusi gili bedugnė. Žmonių supratimu, Vakarai turėjo būti liberalūs, net laisvamaniški, ir būtent dėl to - labai pavojinga bei korumpuota vieta jaunimui. Tad vaikai? Jie prie tokio įvaizdžio nelimpa. Konservatoriai politikai kas kelias savaites prabyla apie katastrofišką šalies demografinę padėtį. Lenkijoje moteris pagimdo vidutiniškai 1,23 vaiko, o tai nieko gero mąstant apie valstybės ateitį.

Pasiteisinimai dėl prastos demografinės padėties daugiausia ideologiniai. Jaunimas buvo kaltinamas hedonizmu, pesimizmu, erotizuota populiariąja kultūra ir patriotizmo stoka. Todėl kai paaiškėjo, kad tikrosios priežastys gali būti kur kas proziškesnės - nekokybiškos socialinės paslaugos, prasta ir dažnai neprieinama medicininė priežiūra, darbo trūkumas tėvams, auklių deficitas, brangus būstas, - komentatoriai pasijuto nejaukiai. Staiga faktas, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenančios lenkės gimdo daugiau vaikų negu imigrantai iš Bangladešo, tapo nevykusios socialinės politikos įrodymu Lenkijoje.

Tiesa ta, kad labiausiai išsilavinusi lenkų karta per visą šalies istoriją (maždaug pusė 25 metų lenkų yra universitetų absolventai) susiduria su siaubinga darbo rinka. Situacija bloga ne vien dėl pasaulinės ekonominės krizės, nes Lenkijos ji beveik nepalietė, tik sumažėjo ūkio augimas, nors bendrasis vidaus produktas nesmuko. Tačiau daugumai Lenkijos jaunimo šviesios ateities nematyti. Valstybei, kuri labai daug sumokėjo už jaunų žmonių išsilavinimą, jų nereikia. Net nenumanoma, ką su jais daryti. Oficialus nedarbo lygis tarp universiteto absolventų svyruoja ties 20 proc. riba. Tie, kurie turi darbą, irgi nesijaučia laimingi, nes dirba ne tokį kvalifikuotą darbą, kokį galėtų. Jie nemato karjeros perspektyvų, negana to, dažnam tenka pasiimti savo atlygį neoficialiai, kad būtų išvengta mokesčių. Tuomet ir paskolą sunku gauti. Šalyje nėra jokios darbo saugos; darbdaviai jaučia, jog tai "pirkėjų" rinka, tad visada galės surasti geresnį (supraskit - sukalbamesnį) darbuotoją. Jie ilgai svarsto priimdami žmogų į darbą, bet lengvai atleidžia.

Daugumai europiečių iš Vakarų šis jausmas pažįstamas. Ispanijoje bedarbių absolventų yra dvigubai daugiau negu Lenkijoje. Tačiau Lenkija išsiskiria didžiuliu migracijos srautu, be to, čia beveik nebūna jokių protestų. O tai palengvina politikų dalią - jie gali tiesiog nutylėti problemą arba pateikti nenuoširdžius ideologinius aiškinimus.

Dalis problemų yra struktūrinės. Nemodernioje Lenkijos ekonomikoje, kurioje vyrauja mažos šeiminės įmonės, iš viso sukurta nedaug darbo vietų išsilavinusiems žmonėms. Viename dienraščių buvo išspausdintas doktorantės laiškas. Ji niekaip neranda darbo, kuriame galėtų panaudoti įgytas žinias. Pamėgino pretenduoti į biuro administratorės pareigas, tačiau bosas aiškiai leido suprasti, jog norės, kad ši taptų meiluže: "Jei nesutinki, neatsakyk į mano elektroninį laišką - man nesvarbu, ką tu manai." Dabar įsivaizduokite 50 tūkst. humanitarinių mokslų absolventų - tiek Lenkijos universitetus baigia kiekvienais metais - tokioje darbo rinkoje.

Galbūt svarbiausia viso to priežastis - neefektyvi valstybė ir jos žilstanti, atitolusi politinė klasė. Dviem didžiausioms politinėms partijoms vadovauja į šeštą ir septintą dešimtmetį įkopę vyrai, kurie subrendo kovodami su komunizmu. Jie sutinka, kad reikia spręsti jaunimo problemas, bet nieko nedaro. Valstybės siūlomi sprendimai - sumažinti mokesčiai darbdaviams, kurie priima absolventus, - atrodo apgailėtinai. Valstybinis aparatas išpūstas ir neefektyvus: vyriausybė neseniai pripažino, jog 50 zlotų išmokos administravimas kainuoja 100 zlotų. Nenuostabu, kad jaunimo socialinėms programoms trūksta pinigų. Vieno tyrimo duomenimis, 2009 metais 1,8-2,4 mln. lenkų, dauguma jaunimo, dirbo užsienyje. Ir nors Vakarų Europą ištiko krizė, grįžti jie neketina.

Lenkų politikai gali nenorėti, kad šalies jaunimas gyventų Londone: "Mes jų norime Lenkijoje." Tačiau kiekvieną kartą tai sakydami jie atsidūsta iš palengvėjimo. Iš tiesų valdžia patenkinta, kad jaunimas išvyksta: jokių protestų, jokių nusikaltimų, jokių problemų. O kai kurie jaunuoliai net siunčia namo pinigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"