TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jauni graikai palieka savo šalį

2010 09 17 0:00
Jauniems graikams jų pačių šalis tampa vis nepatrauklesnė, tad jie kraunasi kuprines ir išvyksta.
AFP/Scanpix nuotrauka

Baigę universitetus graikai neturi ką veikti savo šalyje - darbdaviams jų nereikia, ateities perspektyvos nematyti.

Recesijai baigiant pasmaugti Graikijos darbo rinką, vis daugiau jaunų graikų palieka savo šalį ir išvyksta ieškoti darbo kitur. 300 mlrd. eurų Graikijos valstybinė skola yra didesnė už bendrąjį vidaus produktą, tad griežto biudžeto laikai šalyje truks dar ilgus metus. Virtinė korupcijos skandalų, susijusių su aukštais politikais, neįkvepia jaunų graikų dėl savo šalies ateities. Praėjusį mėnesį atliktas tyrimas rodo, kad 7 iš 10 universitetus baigusių graikų nori dirbti užsienyje. 4 iš 10 aktyviai ieško darbo kitose šalyse arba siekia tolesnio išsilavinimo, kuris padėtų jiems įkelti koją į tarptautinę darbo rinką.

Padoriai gyventi neįmanoma

Daugeliui jaunų graikų atrodo, kad durys tėvynėje jiems užsidaro. Kitiems, ieškantiems pirmojo darbo po universiteto, jos niekada nė nebuvo atsivėrusios. Naujausi skaičiai rodo, kad nedarbas tarp 15-24 metų žmonių birželį siekė 29,8 procento. Europos Sąjungos (ES) nedarbo vidurkis šioje amžiaus grupėje - 20 procentų. Graikijos rezultatas geresnis, nei buvo gegužę, kai nedarbas tarp šių žmonių siekė 32,5 proc., bet laikiną pagerėjimą lėmė tik atsiradę vasaros sezoniniai darbai. Apskritai nedarbas Graikijoje siekia 11,6 procento.

Jauni architektai, reklamos vadybininkai, kitų profesijų atstovai dairosi darbo Londone, Paryžiuje ir net Pekine. Ten jie uždirba dvigubai daugiau nei Graikijoje ir turi geresnę perspektyvą. "Jei nori turėti padorų gyvenimą, čia negali to pasiekti. Tai visuomet buvo sunku, o dabar - beveik neįmanoma", - sako 35-erių Alexis Cohenas, jau dešimtį metų dirbantis garso inžinieriumi. Dabar, kai jo klientai - dainininkai ir muzikantai - pradėjo rengti mažiau koncertų, jo karjera, galima sakyti, sustojo.

Šeštąjį ir septintąjį dešimtmečiais tūkstančiai graikų išvyko ieškoti geresnio gyvenimo JAV, Australijoje ir kitur Europoje. Maždaug po trisdešimties metų, kai Graikija įstojo į ES ir jos ekonomika suklestėjo, daugelis grįžo. Tačiau vakarėlis, kaip ir Airijoje, truko neilgai. Pirmi recesijos ženklai pasirodė 2008-aisiais, o šiemet skolos privertė Graikiją prašyti 110 mlrd. eurų paramos iš Tarptautinio valiutos fondo ir ES. Mainais į tai vyriausybė turi drastiškai apkarpyti biudžeto išlaidas. Graikai protestuoja bene aršiausiai iš visų Europoje, tačiau supranta, kad mažai ką gali pakeisti. Todėl daugelis verčiau kraunasi lagaminus.

Slogi nuotaika visuomenėje

Naujos emigracijos bangos priekyje - jaunimas po universitetų. Atėnų ekonomikos ir verslo universiteto profesorius George Pagoulatas įspėja, kad jeigu talentingas jaunimas nematys ateities Graikijoje, šaliai gresia protų nutekėjimas. Šiandien Graikiją paliekantys jaunuoliai nėra indų plovėjai, o išsilavinę žmonės. Tie, kurie įgijo išsilavinimą užsienyje, ten ir pasilieka dirbti bei gyventi.

Dar viena naujos emigracijos priežastis - bendra niūri atmosfera visuomenėje. Virtinė korupcijos skandalų, į kuriuos buvo įsivėlę ankstesnės konservatorių vyriausybės politikai, paliko slogų nesugebančios funkcionuoti politinės sistemos vaizdą, vis daugiau jaunų žmonių nebetiki savo šalies ateitimi. Graikijos jaunimas menkai domisi politika, o norintieji į ją pasukti įsitikina, kad vertinamas ne talentas, o geri ryšiai.

Siekdama priversti darbdavius įdarbinti jaunus žmones vyriausybė sumažino minimalią mėnesio algą nuo 700 iki 590 eurų ir kompensuoja dalį naujus darbuotojus priėmusių darbdavių socialinių mokesčių. Tačiau kai kurie ekspertai sako, kad Graikijos darbo rinka vis tiek nepajėgi priimti visų šalies absolventų. Jų tiesiog per daug vangiai ekonomikai, kuri sukuria per mažai darbo vietų. Per pastaruosius 15 metų į darbo rinką išėjo 600 tūkst. absolventų, tačiau buvo sukurta tik 250 tūkst. darbo vietų, daugiausia - išpūstame valstybiniame sektoriuje. Tačiau ir šis sąlyginai ramus užutėkis išseko, nes priversta taupyti vyriausybė nebesamdo naujų darbuotojų. O privačiam sektoriui baigusiųjų universitetus nereikia - visi darbai tiems, kurie jau turi įgūdžių.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad jaunų graikų emigracija nesiliaus tol, kol nebus ištaisytos struktūrinės ekonomikos ydos ir kol vėl neprasidės augimas. Didžiausias klausimas - kiek tai gali trukti?

"Reformos pradės duoti vaisių ne anksčiau kaip 2012-aisiais, - sako profesorius G.Pagoulatas. - Esant tokiam netikrumui, kiek jaunų graikų pasirengę laukti dvejus metus?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"