TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jauniausia Europos valstybė: ar ilgam?

2008 02 25 0:00
Kosovas - jauniausia Europos valstybė, tačiau daug tiesos esama serbų politikų žodžiuose, kad tai - "netikra valstybė".
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš kelis dešimtmečius sklandė anekdotas, kad labiausiai nepriklausoma pasaulio valstybė yra Albanija, nes nuo jos niekas nepriklauso. Jau savaitę taip tituluoti galima ir Kosovo respubliką.

Realiai paskelbta nepriklausomybė, tačiau Kosovo saugumą garantuoja Jungtinių Tautų kariai, ekonominiai santykiai vyksta tik dėl humanitarinės paramos, o naujoji valstybė dalyje savo teritorijos laikoma neteisėta ir nepripažįstama.

Ar galimas Kosovo teritorinis vientisumas?

Šiuo metu kai kuriose Kosovo dalyse gyvenantys serbai sudaro gyventojų daugumą. Maža tikimybė, kad bus rastas būdas, kaip juos priversti gerbti naująją šalies valdžią arba jai paklusti. Kosovo serbai įsitikinę, kad nepriklausomybė yra neteisėta, ir jie vis dar gyvena Serbijoje. Vargu ar net ir visų pasaulio valstybių sprendimas pripažinti Kosovo nepriklausomybę galėtų pakeisti serbų nuomonę.

Vadinasi, arba šiose dalyse ilgainiui turės būti sukurti tik teoriškai Kosovo valdžiai pavaldūs regionai, arba dalis ką tik iškeptos valstybės, remdamasi tuo pačiu tautos apsisprendimo principu, gali paskelbti atsiskirią nuo Kosovo ir prisijungią prie Serbijos.

Tarptautinė bendruomenė tokių atveju atsidurtų itin kvailoje padėtyje, nes būtų labai sudėtinga rasti priežasčių, dėl ko Serbijos sritis - Kosovas - gali atsiskirti nuo Serbijos, o kelios Kosovo sritys negali tapti nepriklausomos nuo naujos Kosovo valstybės.

"Nusiplauti rankas"

Yra ir kitas Kosovo nepriklausomybės pripažinimo aspektas. Nepaisant to, kad JAV ir didžiosios Europos Sąjungos šalys tvirtina, jog Kosovo atvejis unikalus ir nesukuria separatizmo įteisinimo precedento, realiai tai - tuščios deklaracijos. Kosovo atvejis ypatingas tik tuo, kad tarptautinė bendruomenė per 10 metų nesugebėjo rasti kitos išeities, o tik nusiplauti rankas ir leisti įvykiams rutuliotis savaime. Nebuvo pasiektas joks kompromisas, ir Kosovo žmonės gavo viską, ko norėjo, o Serbija - riestainio skylę.

Visiškai neaišku, dėl ko pripažįstant Kosovo nepriklausomybę reikėtų ignoruoti baskų, JAV indėnų, abchazų ar čečėnų reikalavimus sukurti savo valstybę. Galima net neabejoti, kad Kosovo atvejis sustiprins separatistinius judėjimus visame pasaulyje, kurie vėl bus malšinami ginklais ir paženklinti žmonių mirtimis.

Per pastaruosius 20 metų pasaulyje naujų valstybių daugėjo itin sparčiai, todėl vargu ar galima tikėtis, kad procesas aprims - tam nėra jokių priežasčių. Verta pastebėti, kad tik kelių valstybių atsiskyrimas vyko be kraujo praliejimo.

Arčiau Lietuvos

Ar galimas tokio reiškinio su visomis skaudžiomis pasekmėmis atsiradimas arčiau Lietuvos? Bendra tendencija tokia, kad Europoje separatistiniai judėjimai "susitelkę" pietų šalyse, o Baltijos jūros regione toks reiškinys beveik neegzistuoja. Tačiau...

Lietuvai atkuriant nepriklausomybę buvo Maskvos bandymų suskaldyti valstybę inicijuojant autonomijos Vilniaus krašte įkūrimą. Taigi Lietuvoje būta bandymų pasinaudoti etniniais skirtumais ir įžiebti konfliktą, tačiau paramos nei iš vietos lenkų, nei iš Lenkijos sulaukta nebuvo.

Vis dėlto šis mėginimas jaunai valstybei galėjo baigtis labai skausmingai, todėl galima teigti, kad galutinis komunistinės citadelės subyrėjimas leido išvengti didelių pavojų.

Kartais pasigirstantys pavieniai balsai apie Žemaitijos atsiskyrimą nuo Lietuvos kelia ne susirūpinimą, o tik lengvą pašaipą. Pasiklausius tokio proceso šalininkų kalbų, aišku, kad tai - smagus užsiėmimas ir būdas suaugusiems žmonėms pažaisti pabrėžiant didžiavimąsi savo gimtine. Tokia "valstybė" kaip Žemaitija, Dzūkija ar Aukštaitija yra tiek pat galima ir pagrįsta, kiek Lietuvos teritorinės pretenzijos Antarktidai.

Vis dėlto Lietuvos kaimynystėje yra galimo separatistinio konflikto potencialas - Karaliaučiaus sritis. Nors jos nepriklausomybės pagrindimas būtų analogiškas žemaitiškos valstybės vizijai, negalima atmesti tam tikrų sąlygų susiformavimo, kurios paskatintų srityje stiprėti jėgoms, norinčioms sukurti savo teritoriją, pavyzdžiui, analogišką Padnestrės režimui. Galimybė, kad Kremlius taikytųsi su tokiu procesu, mažesnė už nulį, tačiau net ir bandymai galėtų neigiamai paveikti saugumo aplinką regione. Kita vertus, kai kurioms jėgoms galėtų būti net ir naudinga tam tikromis aplinkybės suvaidinti tokios problemos paaštrėjimą.

Kosovas: viskas tik prasideda

Šiuo metu Kosove gyvenantys albanai švenčia, tačiau euforija turėtų baigtis gana greitai. Realiai naujos valstybės sukūrimas nepanaikins gyventojų ekonomikos problemų, nesumažins milžiniško nedarbo ir savaime nesutramdys galingų organizuoto nusikalstamumo gaujų. Priešingai - manyti, kad Kosovo problema išspręsta, būtų didžiausia klaida, nes valstybės gyvavimas apibrėžiamas ne jos pripažinimu, o jos gebėjimu garantuoti savo gyventojų saugumą ir gerovę. Todėl nepriklausomybę pripažįstančios šalys turi būti pasirengusios teikti ilgalaikę ekonominę pagalbą jauniausiai Europos valstybei ir padėti sukurti realiai veikiančias institucijas. Jei tai nebus padaryta, Kosovas taps nesėkmingu projektu, sukursiančiu galybę naujų problemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"