TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jaunimo nedarbas artina socialinę katastrofą

2012 09 05 9:05
Kaip gyventi jauniems žmonėms, kai pusė jų neturi darbo? /Reuters/Scanpix nuotrauka

Ką padarė Lietuva, kad sumažintų jaunimo nedarbą? Kol kas nematyti jokių programų ir lėšų, kurias skyrė Europa, panaudojimo. Tuo metu kitos Europos valstybės, kuriose jaunimo nedarbas taip pat labai didelis, jau imasi priemonių. Niekas nenori "prarastosios kartos".

Europos Komisija (EK) išplatino įspėjimą, kad jaunimo nedarbas kai kuriose šalyse narėse kelia rimtą grėsmę visuomenei, o darbo komisaras Laszlo Andoras pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) institucijos, vyriausybės ir verslininkai visais lygiais privalo išvengti prarastosios kartos, kuri būtų ekonominė ir socialinė katastrofa.

Šis perspėjimas pasigirdo Eurostatui paskelbus naujausius skaičius, kurie rodo, kad jaunimo nedarbas dešimtyje euro zonos šalių sumažėjo, bet nepaprastai padidėjo Graikijoje, Ispanijoje ir Kipre.

Graikijoje ir Ispanijoje jis yra didžiausias - atitinkamai 53,8 ir 52,9 procento. Mažiausias jaunų žmonių nedarbas yra Vokietijoje ir Austrijoje (8 ir 8,9 proc.). Italija pati apskaičiavo, kad joje darbo neturi 35 proc. jaunuolių iki 24 metų.

Skyrė pinigų

EK teigia skyrusi valstybėms narėms maždaug 3 mlrd. eurų iš Europos socialinio fondo (ESF) šiai problemai spręsti. ESF pinigų gavėjos yra Graikija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Portugalija, Slovakija ir Ispanija. Kiekvienoje šių išvardytų šalių jaunimo nedarbas viršija 30 procentų. Europos jaunimo forumas (YFJ) tvirtina, kad šios 8 šalys nepanaudojo šių pinigų ir nesiėmė jokių naujų priemonių.

"Mes laukiame, kad šie pinigai galiausiai pasiektų nares ir būtų panaudoti padedant jauniems žmonėms rasti darbą", - sakė YFJ prezidentas Peteris Matjašičas. Jis pasveikino EK pasiūlymą, kad jaunam žmogui būtų pasiūlytas įdarbinimas, mokymas arba perkvalifikavimas per keturis mėnesius praradus darbą. Šis EK pasiūlymas vadinasi "Jaunimo garantija" ("Youth Guarantee"), o investavus į šį projektą 10 mlrd. eurų iš Europos bedarbių sąrašo jau 2014 metais būtų galima išbraukti 2 mln. jaunų žmonių.

Labiau remia vyndarius, nei jaunimą

"Jaunimo nedarbas Graikijoje yra nepaprastai didelis dėl dviejų priežasčių. Pirma, šios šalies vyriausybė nesugebėjo inicijuoti ES programų ir panaudoti jos fondų. Antra, Graikijos vyriausybė savo politikoje pastūmė jaunimą į šoną", - pareiškė vienos Graikijos jaunimo organizacijos vadovas 27 metų Armodios Drikos. Jis pats neteko gydytojo darbo Atėnų ligoninėje. Pasak jo, Graikija prarado ištisą kartą. "Daug mano kolegų išvyko į Vokietiją, Belgiją ir Šveicariją."

YFJ teigimu, neinvestuojant į jaunus žmones kasmet prarandama po 100 mlrd. eurų, o dabartinis ES biudžetas skiria vos 0,1 proc. jaunimo programoms finansuoti. Šį skaičių galima vadinti skandalingu, nes jis yra mažesnis nei ES išleido vynininkystės sektoriui paremti vien per 2011 metus. Taigi ES labiau remia vyndarius nei jaunimą.

Algas mokės vyriausybė

Prancūzijoje nedarbo lygis balansuoja maždaug ties 10 proc. riba, bet tarp jaunų žmonių iki 25 metų jis siekia 22,8 procento. Prezidentas Francois Hollande'as pažadėjo pradėti karą su nedarbu. Vykdydama šį pažadą jo vyriausybė pateikė pasiūlymą mokėti algas šimtams tūkstančių kitais metais įdarbintų jaunų žmonių.

Prancūzijos darbdaviai ypač nenori samdyti jaunimo, nes griežti darbo įstatymai labai apsunkina jų atleidimą. Be to, daug kompanijų reikalauja iš pradžių atlikti dažniausiai nemokamą praktiką ar stažuotę, o tik paskui suteikia nuolatinį darbą, arba pradedantiesiems pasiūlo tik labai trumpalaikes sutartis. Pagal neseniai Prancūzijos kabineto pristatytą planą, kompanijos, bent metams įdarbinusios 16-25 metų asmenį, mokės vos 25 proc. jo algos. Vyriausybė tikisi, kad kitais metais bus sudaryta 100 tūkst., o 2014 metais - dar 50 tūkst. šių "sutarčių į ateitį".

Ji pasižadėjo mokėti savo dalį (75 proc.) darbuotojo algos trejus metus. Vyriausybės prioritetas bus įdarbinti jauni žmonės iš neturtingų miesto ar kaimo vietovių, kurias labiausiai paveikė nedarbas. Kai kurių preferencijų sulauks ir tam tikri sektoriai, tokie kaip medicinos ir skaitmeninių ar žaliųjų technologijų. Vyriausybė mano, kad ši programa kitąmet kainuos 2,9 mlrd. eurų, o dėl dar kitų metų skaičiaus nepateikė. Šią ministrų kabineto programą dar turi patvirtinti parlamentas.

Apskritai euro zonoje nedarbas liepą pasiekė 11,3 proc. (pernai tuo pačiu metu buvo 10,1 proc.). Tas skirtumas rodo, jog per metus darbo neteko dar 2 mln. žmonių.

"EUobserver", AP, BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"