TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jaunimo protestų dvasia Honkonge dar gyva

2014 10 03 6:00
Honkonge daug lyja ir beveik visi nešiojasi skėčius, todėl protestai mieste neilgai trukus buvo pradėti vadinti "skėčių revoliucija".  AFP/Scanpix nuotrauka

Po 1989 metų Kinijos Tiananmeno aikštės žudynių, kurias šalies valdantieji vadina tiesiog "birželio 4-osios incidentu", kinai išmoko valdžios pamoką ir masinių politinių protestų neberengia. Tačiau autonominiame Honkongo regione jaunimas nebijo reikalauti daugiau demokratijos ir politinių permainų.

Nacionalinė diena Kinijoje - svarbi šventė. Trečiadienį suėjo 65 metai, kai Mao Zedongas oficialiai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Šiemet, kaip ir kasmet, šia proga Pekino Tiananmeno aikštėje vyko pompastiška ceremonija, tačiau didžiulio karinio parado, koks surengtas 60-osioms šalies metinėms paminėti, nebuvo.

Dauguma paprastų kinų labiau užsiėmę ne savo valstybės gimtadienio švente, o septynių dienų atostogų planavimu ir apsipirkinėjimu. Per šias atostogas kinai išlaidauja taip uoliai, kad jos jau pramintos "aukso savaite".

Šiemet valdžios atstovams šventinę nuotaiką šiek tiek gadina daugiau demokratijos reikalaujančių demonstrantų minios Honkongo gatvėse.

Pekinas nervinasi

Dešimtys tūkstančių protestuotojų, tarp kurių daug moksleivių ir studentų, nesitraukia iš Honkongo centro. Jie reikalauja, kad Pekinas nustotų kelti kandidatus į vietos valdžią ir reiškia nepasitenkinimą dabartiniu regiono lyderiu Cy Leungu. Tai pirmas šalyje ilgalaikis masinis protestas, kurio tikslas - politinės reformos, nuo Tiananmeno aikštės demonstracijų 1989-aisiais. Pažvelgus į tai, kaip griežtai apie šiuos įvykius formuojama visuomenės nuomonė, Pekino nerimas dėl Honkongo demonstracijų reikšmės visai Kinijai darosi akivaizdus.

Valstybinės žiniasklaidos pranešimai neatspindi tikrojo jų masto ir pabrėžia "užsienio intervenciją", o žinutės apie protestus internete, pavyzdžiui, tinklalapyje „Weibo“ (kiniškas feisbuko ir tviterio atitikmuo), kruopščiai trinamos. Viena priežasčių, kodėl cenzoriai prisibijo, kad šis judėjimas neišplistų po visą valstybę, yra anksčiau Kinijoje vykę istoriniai jaunimo protestai.

Nors 1989 metų birželio 4-oji yra Tiananmeno aikštės žudynių diena ir šiai datai skiriama daugiausia reikšmės, pirmasis svarbus jaunimo protestas įvyko dar 1919-aisiais. Praėjus mažiau nei dešimtmečiui, kai buvo nuversta Qingų dinastija, elitinių Pekino universitetų studentai ėmė protestuoti prieš, anot jų, silpną naująją Kinijos Respublikos vyriausybę. Tų metų gegužės 4-osios popietę per 3 tūkst. jaunų žmonių susirinko į Tiananmeno aikštę skanduodami antivyriausybinius šūkius. Studentai taip pat sudegino pareigūno, jų manymu, kalto dėl esamos padėties, rezidenciją.

Vėliau šie protestai išaugo į vadinamąjį gegužės ketvirtosios judėjimą. Jo dalyviai ragino valdžią imtis radikalių politinių pokyčių ir atsisakyti pasenusio konfucianizmo mokymo. Tai buvo išskirtinai jaunimo judėjimas, vadovaujamas žurnalo „Naujasis jaunimas“ komandos. Daugelis jo lyderių vėliau aktyviai dalyvavo formuojant Kinijos komunistų partiją.

Nepaklusti pavojinga

Nuo 1949 metų gegužės 4-oji Kinijoje oficialiai laikoma jaunimo diena. Žiauriausiais Mao Zedongo valdymo metais sąvoka "revoliucinis jaunimas" įgavo visai kitą reikšmę. Jis buvo vadinamas Raudonąja gvardija ir Mao Zedongo vardu naikino valdžios nurodytų žmonių turtą, puldinėjo partijai neįtikusius gyventojus.

Tik po Mao Zedongo mirties 1976 metais Kinijoje vėl atgijo antivyriausybiniai jaunimo protestai. Pirmasis tokių buvo "Demokratijos sienos" judėjimas, pradėtas 1978-aisiais, o kulminaciją pasiekęs 1989 metų pavasarį Tiananmeno aikštėje. Jo aktyvistai tiesiogiai nebandė nuversti komunistų valdžios, tačiau reikalavo, kad atsistatydintų kai kurie pareigūnai ir būtų pradėtos šaliai reikalingos permainos.

Nors valdančiosios partijos viduje kilo tam tikrų nesutarimų, vis dėlto buvo nuspręsta smurtu susidoroti su protestuotojais. Tuomet žuvo keli šimtai demonstrantų, daugelis jų - studentai. Po "birželio 4-osios incidento" Kinijoje panašūs politiniai protestai žmonių nebedomina. Dalyvavimas politikoje apskritai laikomas beprasme veikla.

Gerai su Tiananmeno protestų istorija susipažinusieji supranta, kad politinis nepaklusnumas yra pavojingas. Nemažai kinų net mano, jog toks susidorojimas buvo būtinas siekiant atkurti tvarką ir atverti duris ekonominiam augimui. Dauguma taip mąstančiųjų nori, kad ir Honkonge kuo greičiau įsivyrautų tvarka bei ramybė.

Vienintelė šalyje vieta, kurioje Tiananmeno žudynių atminimas vis dar gyvas, yra Honkongas. Čia kasmet birželio 4-ąją dega jūros žvakių. Dabartinių demonstracijų mastas daugelį privertė prisiminti tuometinius kruvinai užgniaužtus protestus Pekine. Honkongo protestuotojų reikalavimai - vietinės, ne nacionalinės reikšmės. Be to, tikimybė, kad jie gali išplisti po visą Kiniją, labai menka. Ir nors sostinės jaunimas kol kas nesiryžta reikalauti demokratinių permainų, jų alkis Honkonge vis didėja.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"