TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV apžvalgininkas: B.Obama Baltijos šalių interesų neaukos

2012 12 02 10:16
Pasak D.Marko, yra kelios sritys, kuriose, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, Rusijos ir JAV santykiai gali pablogėti./Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Valstijų politikos apžvalgininkas Davidas Markas sako, kad antrai kadencijai perrinktas JAV prezidentas Barackas Obama bus nusiteikęs išlaikyti gerus santykius su posovietinėmis Rytų Europos valstybėmis ir tolesnėse derybose su Rusija dėl priešraketinės gynybos sistemos neaukos Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesų.

Tokia nuomonę jis išsakė paprašytas pakomentuoti balandį netyčia į eterį patekusį B.Obamos pašnekesį su tuometiniu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, kurio metu JAV vadovas sakė, jog derybose dėl priešraketinės gynybos sistemos jis turės "daugiau lankstumo" po rinkimų, įvykusių lapkričio pradžioje.

"Bet kada, kai užfiksuoji lyderį sakantį kažką, kai jis galvoja, kad nėra įrašinėjamas, tai paprastai yra tai, ką jie iš tiesų mano. Vis dėlto aš nemanau, kad jis turėjo omenyje, jog patenkins Rusiją. Aš manau, tai labiau reiškė tai, kad jis nebus suvaržytas derybų prasme ir galbūt galės surasti tokias sąlygas susitarimui, kurios būtų palankesnės abiem pusėms. Aš manau, kad tai reiškia, kad jis turės daugiau erdvės deryboms", - interviu BNS sakė Vilniuje šią savaitę viešėjęs portalo politico.com apžvalgininkas.

"Tačiau, aš nemanau, kad jis parduos Lietuvą, Estiją, Latviją ar Gruziją. Aš manau, jis vis dar pakankamai tvirtai nusiteikęs išlaikyti gerus santykius su šiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis", - teigė D.Markas.

Komentuodamas būsimos Baltųjų rūmų administracijos santykius Kremliumi, jis teigė, kad tikriausiai bus bandoma tęsti liniją, kuri pirmosios B.Obamos kadencijos metu gavo "perkrovimo" pavadinimą.

"Aš manau, vyks dabartinės politikos tąsa ta prasme, kad JAV beveik stengsis papirkti Rusiją, kad nebūtų konfrontacijos. Yra kelios sritys, kurios kelia susirūpinimą. Viena - tai Iranas ir Rusijos praeitis parduodant Iranui branduolines medžiagas. Atrodo, tai sulėtėjo ar net visai sustojo, o sankcijos Iranui veikia ir Rusija, atrodo, laikosi jų. Susirūpinimą taip pat kelia Sirija, nes Rusija yra vienintelė šalis, kuri palaiko Assado režimą ir tai padėjo išlikti jam valdžioje. JAV nesutarė su Rusija dėl to, tačiau nesiuntė karių. Ir to nedarys. Iš tiesų jie (Vašingtone) neturi daug svertų. Sirija yra daug artimesnė Rusijai", - kalbėjo D.Markas.

Pasak jo, yra kelios sritys, kuriose, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, Rusijos ir JAV santykiai gali pablogėti. Viena jų - galimas Irano ir Rusijos suartėjimas, kita - JAV planai dėl priešraketinės gynybos sistemos Europoje. Vašingtono ir Maskvos santykiams, D.Marko teigimu, taip pat galėtų pakenkti, jei Rusija imtų "pernelyg reikštis savo kaimynų atžvilgiu".

"Ji jau yra įtakinga Ukrainoje ir Baltarusijoje, bet jei tai pradėtų atrodyti kaip senos sovietinės imperijos atkūrimas, tai sukeltų nerimą Jungtinėms Valstijoms, ypač dėl Baltijos šalių bei Gruzijos", - sakė jis.

Į klausimą, ką Rytų Europai galėtų reikšti strateginis JAV dėmesio poslinkis į Azijos-Ramiojo vandenyno regioną, apžvalgininkas sakė nemanantis, kad "JAV labai nusigręžia (nuo Europos)".

"Tiesiog kariniu požiūriu ištekliai yra riboti, o Azijos-Ramiojo vandenyno regionas yra matomas kaip neatidėliotinas prioritetas. Ypač dėl Kinijos ir poreikio sulaikyti Kiniją. Todėl matome JAV karius dislokuojamus Australijoje, Filipinuose ir panašiose vietose. JAV valdžia yra labai atsargi, kad to nepasakytų. Jie atvirai nesako, kad priežastis yra Kinijos sulaikymas, tačiau, akivaizdu, kad tai yra didelė to (poslinkio) dalis", - kalbėjo D.Markas.

"Tačiau ryšiai su Europa išlieka stiprūs. Tiesiog kitokiu būdu. Pas jus nebėra didelio sausumos pajėgų kiekio, koks buvo Sovietų Sąjungos laikais, kai buvo nerimaujama dėl invazijos iš Rytų. Vietoje to, ryšiai yra labiau ekonominiai, o prekybiniai ryšiai tarp JAV ir Europos Sąjungos arba tarp JAV ir atskirų Europos valstybių yra pakankamai stiprūs", - aiškino D.Markas.

Pasak jo, JAV ir Europos ryšį galima apibūdinti kaip seną draugystę, dėl kurios nebereikia nerimauti.

"Nors prezidentas B.Obama dar nesilankė Lietuvoje, kiek atsimenu, valstybės sekretorė Hillary Clinton čia buvo dukart, o taip pat Johnas McCainas ir kiti iškilūs JAV politikai. Lietuva vis dar yra gerai matoma JAV radaro ekrane", - sakė jis.

D.Marko teigimu, gynybos finansavimas JAV šiuo metu yra labai svarbi tema, tačiau karinių išlaidų mažinimas neturėtų paliesti bendrų su kitomis šalimis karinių pratybų.

"Kiek tai susiję su kitomis šalimis, aš nemanau, kad yra noro atsitraukti bendrų pratybų srityje. Tiesą pasakius, aš būčiau linkęs matyti daugiau bendrų pratybų su kitomis šalimis, daugiau karinės paramos. Todėl, kad tai yra matoma kaip efektyvesnis dalykas už tiesioginę užsienio paramą kitoms šalims, nes kartais ji būna blogai administruojama", - teigė apžvalgininkas.

Jis laikėsi nuomonės, jog kone mažiausias tarp visų NATO šalių Lietuvos gynybos biudžetas neturėtų tapti priežastimi Vašingtonui keisti požiūrį Vilniaus užsienio ir nacionalinio saugumo politikos siekius.

"Aš nemanau, kad Vašingtonas vertina Lietuvą šiuo atžvilgiu. Aš manau, jos poreikiai yra suprantami. Kai kuria prasme jaučiama pagarba tam, ką padarė Lietuva su savo išlaidų karpymo programa dėl to, kad ji iš tiesų sumažino viešąsias išlaidas taip, kaip nesugebėjo daugelis kitų šalių, įskaitant ir Jungtines Valstijas. Todėl aš nemanau, kad tai iš tiesų yra problema Vašingtonui", - sakė D.Markas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"