TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV - imigrantų ar užkariautojų šalis?

2011 08 05 0:00
Šiuo metu JAV labiausiai kenčia nuo meksikiečių antplūdžio.

JAV skelbiasi esanti imigrantų šalis. Baracko Obamos imigracijos reforma taip pat pagrįsta šiuo įvaizdžiu. Tačiau Šveicarų istorikas Leo Schelbertas Šveicarijos naujienų portalui Swissinfo.ch. aiškino, kad tai tik mitas. Netiesa ir tai, kad laimės Amerikoje ieškojo tik vargšai šveicarai.

L.Schelbertas - Amerikos istorijos ir ypač imigracijos į šią šalį ekspertas, daugelio mokslinių knygų ir 60 straipsnių autorius. 1926 metais Šv. Galeno kantono Kaltbruno mieste gimęs šveicaras 1959-aisiais iškeliavo į JAV rašyti daktaro disertacijos Kolumbijos universitete. Vėliau dėstė Rutgerio universitete, o nuo 1969 metų dirba Ilinojaus universitete, kur kaip profesorius emeritas globoja doktorantus. Jo interesų sritis - tautų judėjimas tarp Šveicarijos ir JAV. Nors daug metų gyvena Jungtinėse Valstijose, vedė šveicarų kilmės amerikietę ir su ja susilaukė keturių vaikų, jis tebėra Šveicarijos pilietis, niekada neprašęs JAV pilietybės. 2006 metais Šveicarijos laisvųjų demokratų (liberalų) partija paskelbė L.Schelbertą metų užsienio šveicaru.

L.Schelberto nuomone, JAV pirmiausia - užkariautojų šalis. Iš Šv. Galeno kantono kilęs istorikas taip pat nepritaria teiginiui, kad XIX-XX amžiais į Jungtines Valstijas emigravo tik vargšai šveicarai.

Nors Swissinfo.ch JAV prezidentas B.Obama tvirtino, jog "imigracija tokia pat sena kaip JAV" ir Jungtinės Valstijos "visada buvo vadinamos imigrantų šalimi", L.Schelbertas mano, kad tai tik ideologinė interpretacija.

"To mokomi Amerikos vaikai, bet tai nacionalistinė interpretacija. JAV - vienintelė šalis, laikanti imigraciją savo pačios įvaizdžio dalimi. Tuo nuolat giriasi Amerikos istorikai, mano nuomonę laikantys erezija", - dėstė šveicaras.

JAV - labiau užkariautojų ir persikėlėlių nei imigrantų šalis. Tautos kūrėjai nematė jokių bendro indėnų ir europiečių gyvenimo galimybių. Visi atvykėliai dėl asmeninių priežasčių tapdavo rasių karo dalyviais. Jie buvo greičiau kolonistai nei imigrantai.

Šveicarija iš savo pusės - taip pat imigracijos ir emigracijos šalis. Tėvynėje ir užsienyje gimusių šveicarų santykis rodo, kad migracija Šveicarijoje buvo daug didesnė nei Jungtinėse Valstijose. 1870-1914 metai emigravo 410 tūkst. šveicarų, o Šveicarijoje apsigyveno 409 tūkst. užsieniečių.

Interviu su L.Schelbertu galėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams:

- Kada JAV faktiškai tapo imigracijos šalimi?

- Trečiajame dešimtmetyje įvesta kvotų sistema žymi užkariavimų pabaigą. Nuo tada JAV galima lyginti su kitomis valstybėmis, kuriose imigracija grindžiama socialiniais ekonominiais poreikiais.

- Įprasta manyti, kad žmonės keliavo į Ameriką gelbėdamiesi nuo skurdo. Ar ši nuomonė klaidinga?

- Mitas, kad pagrindinė emigracijos į Ameriką priežastis buvo skurdas. Iš esmės šveicarų emigracinis judėjimas buvo socialinis ekonominis fenomenas, taip yra ir šiandien. Šveicarai emigruodavo dėl darbo vietų. 1840-1860 metais darbo rinką Šveicarijoje sužlugdė tekstilės fabrikai. Kai kuriuose regionuose valdžia net mokėjo pinigus emigruojantiems žmonėms - ne dėl skurdo, o todėl, kad dauguma netekusių darbo asmenų nenorėjo dirbti fabrikuose baisiomis darbo sąlygomis. Iš savo pusės JAV, pirmiausia tokios valstijos kaip Mičiganas ar Indiana, Šveicarijoje verbavo žmones, žadėdamos geras perspektyvas norintiesiems emigruoti.

1860-1880 metais į Jungtines Valstijas atvykusių asmenų sąrašas rodo, kad vargšai sudarė tik apie 10 procentų. 30 proc. imigrantų buvo mažas pajamas gaudavę žmones. Bet didžioji atvykėlių dalis priklausė viduriniajai klasei, 3 proc. net buvo turčiai. Šis santykis mažai pakito ir XX amžiuje.

Imigracijos sistema buvo grindžiama pajamomis. Skurdžiausieji negalėjo atkeliauti į Jungtines Valstijas, nes jiems tai buvo per brangu. Turtingi atvykėliai neprivalėjo įvažiuoti į šalį per Elio salą. Šis įvažiavimo į šalį kontrolės punktas buvo skirtas skurdžiausiesiems.

- Po referendumo, kai šveicarai pasisakė prieš minaretų statybą, amerikiečiai ir JAV žiniasklaida ėmė kalbėti apie šveicarų rasizmą, jų įsitikinimu, nukreiptą prieš imigrantus. Ar JAV istorija patvirtina, kad amerikiečiai - išskėstomis rankomis imigrantus priimanti tauta?

- Priešiškumas svetimšaliams Šveicarijoje akivaizdus, bet Arbatos partijos keliamos emocijos - nieko nauja Amerikos visuomenėje. Atvykėliai dažnai buvo laikomi blogio sėkla, kai kurie vien už tai, kad buvo katalikai, pavyzdžiui, airiai. Neretai imigrantams integruotis į Amerikos visuomenę buvo leidžiama tik po karo ar karinės tarnybos. Atsiskyrimo nuo Anglijos karas įteisino airius, Pirmasis pasaulinis karas - rytų europiečius. Tačiau amerikiečiai iki šiol save laiko protestantų ir baltųjų šalimi. Išskyrus iš Afrikos atgabentus vergus, iki 1965 metų buvo draudžiama į Ameriką įvažiuoti visiems spalvotiesiems, nesvarbu, iš kur jie būtų - Afrikos, Azijos ar kitur. Todėl B.Obamos išrinkimas prezidentu - tikras lūžis šalies istorijoje. Tai išgirdęs labai apsidžiaugiau, nors sunkiai galėjau tuo patikėti. Jo pergalė - nuostabios Amerikos istorijos pradžia. Šiuo metu dauguma amerikiečių savo priešiškumą nukreipę į lotynų amerikiečius, kurie sudaro 51 proc. imigrantų, nes jie - katalikai ir rudaodžiai.

Dešinieji konservatoriai tiek Šveicarijoje, tiek JAV nori uždaryti duris, o centristai ir kairieji, pirmiausia prezidentas, teigia: "JAV - pliuralistinė valstybė. Ji svetinga visiems, kurie laikosi žaidimo taisyklių ir mokosi anglų kalbos."

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"