TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV ir sąjungininkės nusitaikė į Šiaurės Korėjos finansus

2016 02 11 12:55
Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Azijoje ketvirtadienį sugriežtino ekonomines sankcijas Šiaurės Korėjai, o Seulo bendrovės traukiasi iš bendro pramonės parko, kuris padėjo Pchenjanui finansuoti savo branduolinio ginklavimosi programą.

Šių vienašališkų žingsnių, įskaitant Japonijos sankcijas, buvo imtasi, kai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės dar nesusitarė, kaip nubausti Šiaurės Korėją dėl naujausio branduolinio bandymo praėjusį mėnesį ir didelio nuotolio raketos paleidimo praeitą savaitgalį.

Po netikėto Seulo sprendimo uždaryti Kesongo pramonės zoną Šiaurės Korėjoje, šimtai Pietų Korėjos sunkvežimių ketvirtadienį kirto sieną, veždami prekes ir įrangą iš ten įsikūrusių gamyklų.

Argumentuodamas „neišvengiamą“ sprendimą uždaryti bendrai valdomą pramonės zoną, Seulas aiškino, kad Šiaurės Korėja naudojo Kesonge uždirbamus šimtus milijonų dolerių finansuoti savo branduolinių ginklų ir balistinių raketų programas.

Tuo tarpu 124 Pietų Korėjos bendrovių, kurių fabrikai veikia toje pramonės zonoje, savininkai pareiškė, kad toks žingsnis „visiškai nesuprantamas“, ir skundėsi, kad politika griauna jų verslą.

„Tarsi būtų mums įsakyta šokti nuo skardžio, kad užsimuštume“, – sakė Kesongo įmonių savininkų asociacijos vadovas Jeong Gi-Seobas.

Kol kas neaišku, kiek laiko truks šis uždarymas ir netgi per kiek laiko Pietų Korėjos bendrovės galės jį uždaryti. Pchenjanas susidariusios padėties dar nekomentavo, bet Seulas nurodė, kad darbininkai iš Šiaurės Korėjos ketvirtadienį neatvyko į darbą Kesonge.

Palei sieną Pietų Korėjos pusėje ketvirtadienio rytą nutįso ilgos didelių baltų vilkikų eilės, laukdamas, kada galės įvažiuoti į Šiaurės Korėją – ko gera, kad pargabentų produkciją ir įrangą iš fabrikų. Prie muitinės biurų budėjo kariai, o į Pietų Korėją grįžtančius automobilius ir mikroautobusus lydėjo kariuomenės mašinos.

Diskusijose dėl Kesongo dėmesys dažnai būdavo sutelkiamas į to komplekso finansinę svarbą skurstančiai Šiaurės Korėjai, tačiau tos įmonės taip pat nešė nemenką pelną šiame projekte dalyvaujančioms Pietų Korėjos bendrovėms.

Tos įmonės ne vien galėjo naudotis pigiai apmokamais, korėjietiškai kalbančiais darbininkais, bet ir Pietų Korėjos vyriausybės lengvatinėmis paskolomis ir mokesčių lengvatomis, kurios faktiškai padengdavo bendrovių investicijas.

Seulas ragino Pchenhjaną užtikrinti „mūsų piliečių saugų grįžimą“, tvyrant susirūpinimui, kad Šiaurės Korėjos valdžia gali atsisakyti išleisti kai kuriuos tame parke, esančiame už 10 km nuo bendros sienos, dirbančius pietų korėjiečius.

Kesongo kompleksas, kurį padėjo įkurti „saulėta“ susitaikymo politika 10-o dešimtmečio pabaigoje, pradėjo veikti 2004 metais ir pasirodė esantis itin gyvybingas projektas, atlaikęs pasikartojančias krizes, sužlugdžiusias bet kokį kitokį abiejų Korėjų bendradarbiavimą.

Vienintelė išimtis buvo smarkiai padidėjusios įtampos laikotarpis 2013 metais, kai Pchenjanas faktiškai uždarė tą zoną penkiems mėnesiams, atšaukęs 53 tūkst. savo darbuotojų.

Pchenjanas kol kas niekaip oficialiai nereagavo į pranešimą apie uždarymą.

JAV sankcijos

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Danielis Russelas sakė, kad Seulo sprendimas yra „įtikinamas ženklas, kaip rimtai jie vertina provokuojančius žingsnius“, atliktus Šiaurės Korėjos.

„Reikia daugiau žingsnių, kad (Šiaurės Korėjos) vadovybė būtų įtikinta, jog jai nebus įmanoma prieiti prie tarptautinės ekonominės sistemos, juolab prie ekonominės arba finansinės pagalbos, kol Šiaurės Korėja toliau plėtoja branduolinę ir raketų programas“, – pažymėjo D.Russelas.

JAV Senatas vėliau vienbalsiai pritarė sankcijų išplėtimui.

Senato priimtas dokumentas, kuris dar turi būti suderintas su panašiu teisės aktu, kurį praėjusį mėnesį priėmė Atstovų Rūmai, numato sankcijas bet kokiam fiziniam arba juridiniam asmeniui už prekių, technologijų arba mokymų, susijusių su masinio naikinimo ginklais, importą arba dalyvavimą žmogaus teisių pažeidimuose.

Taip pat siekiama pažaboti pinigų plovimą ir narkotikų kontrabandą – dvi neteisėtos veiklos sritis, kurios, kaip manoma, neša milijonus dolerių Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) artimiausiai aplinkai.

Tokijas trečiadienį taip pat paskelbė vienašališkas sankcijas Pchenjanui, įskaitant draudimą į Japonijos uostus įplaukti bet kokiems Šiaurės Korėjos arba toje šalyje apsilankiusiems laivams, taip pat griežtą draudimą atvykti į Japoniją bet kokiems Šiaurės Korėjos piliečiams.

Tuo tarpu Šiaurės Korėjos pagrindinė diplomatinė užtarėja Kinija priešinasi JAV vadovaujamam spaudimui, kad Jungtinės Tautos sugriežtintų tarptautines sankcijas.

Pekinas, nors ir griežtai kritikuoja Pchenjano branduolines ambicinas, yra labiau susirūpinęs, kad smarkiau spaudžiant Kim Jong Uno režimas gali žlugti, o tai sukeltų chaosą Kinijos pašonėje.

„Visiškas uždarymas“

Kesongo komplekso uždarymas – viena iš griežčiausių baudžiamųjų priemonių, kurias gali panaudoti Seulas, bet kol kas neaišku, kiek toks žingsnis paveiks neturtingą Šiaurės Korėją.

Tokiu būdu Seulas siekia nubausti Šiaurės Korėją dėl sekmadienį įvykdyto didelio nuotolio raketos paleidimo, kurį tarptautinė bendruomenė laiko Pchenjanui uždraustu balistinių raketų technologijų bandymu.

Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye žengė žingsnį, kuriam priešinosi jos konservatyvių pažiūrų pirmtakas – netgi po dviejų Šiaurės Korėjos atakų 2010 metais, per kurias žuvo 50 Pietų Korėjoas piliečių.

2004 metai pradėjęs veikti pramonės parkas Šiaurės Korėjai leido uždirbti iš viso 616 mlrd. vonų (560 mln. JAV dolerių arba 497 mln. eurų), per spaudos konferenciją sakė Pietų Korėjos suvienijimo ministras Hong Yong-pyo.

„Atrodo, kad tokios lėšos buvo panaudotos ne nutiesti kelius į taiką, kaip tikėjosi tarptautinė bendruomenė, o veikiau patobulinti jos (Šiaurės Korėjos) branduolinius ginklus ir didelio nuotolio raketas“, – pabrėžė jis.

Suvienijimo ministerija savo pranešime nurodė, kad vyriausybė „nusprendė visiškai uždaryti“ tą pramonės zoną. Ji informavo apie šį sprendimą Šiaurės Korėjos institucijas ir paprašė užtikrinti saugų Pietų Korėjos piliečių grįžimą iš Kesongo.

Praeitais metais 124 Pietų Korėjos bendrovės buvo įdarbinusios Kesonge 54 tūkst. Šiaurės Korėjos piliečių, kurie pagamino kojinių, rankinių laikrodžių ir kitų prekių, vertų maždaug 500 mln. JAV dolerių.

Finansų ministerija nurodė, kad vyriausybė skirs finansines kompensacijas tame projekte dalyvavusioms bendrovėms.

Pietų Korėjos vyriausybė ir bendrovės investavo į Kesongą daugiau negu 1 trln. vonų (852 mln. dolerių), tiesdamos kelius į tą kompleksą ir statydamos gamyklų statinius. Ta aptverta ir budriai saugoma pramonės zona įsikūrusi šalia Kesongo, trečiojo didžiausio Šiaurės Korėjos miesto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"