TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV nutylėjo sąjungininko kaltę

2012 09 12 9:33
Katynės miškuose žuvo apie 22 tūkst. lenkų. /AFP/Scanpix nuotrauka

Nauji istoriniai dokumentai rodo, kad JAV prezidento Franklino D.Roosevelto administracija sąmoningai slėpė, kas iš tiesų kaltas dėl lenkų kariškių skerdynių Katynėje.

JAV nacionalinio archyvo paviešinti dokumentai patvirtina įtarimą, kad F.D.Rooseveltas nenorėjo supykdyti Josifo Stalino. Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečiams reikėjo Sovietų Sąjungos paramos triuškinant Japoniją ir Vokietiją. Sovietų diktatoriaus nurodymu 1940 metų pavasarį Katynėje nužudyta beveik 22 tūkst. lenkų kalinių, daugiausia karinininkų. Penkis dešimtmečius kaltę dėl šio nusikaltimo sovietai vertė naciams. Atsakomybę Sovietų Rusija prisiėmė tik 1990 metais.

Tačiau gali būti, kad JAV valdžia apie skerdynes Katynėje žinojo kur kas daugiau, nei viešai skelbia. 1943 metais naciai prievarta į Katynės miškus nuvežė amerikiečių ir britų karininkus, paimtus į nelaisvę. Vokiečiai tikėjosi, kad jie praneš savo vadams apie nepaprastą sovietų žiaurumą, ir Vakarų sąjungininkų bei Sovietų Sąjungos vienybė subyrės. Du amerikiečiai iš tiesų pasiuntė užkoduotas žinutes, kad nėra abejonių, jog nusikaltimą padarė sovietų pajėgos.

Katynės miškuose jie matė masinius kapus, kur buvo suversti gerokai apirę aukų lavonai. Amerikiečiai apžiūrėjo asmeninius daiktus - laiškus, dienoraščius, korteles su pavardėmis. Nė vienas jų nebuvo pažymėtas vėlesne kaip 1940 metų pavasario data. Be to, mirusių žmonių batai ir drabužiai taip pat atrodė gana gerai. Tai ledo manyti, jog lenkai nelaisvėje neilgai išbuvo gyvi. Tuo metu naciai į teritoriją aplink Smolenską įžengė tik 1941 metų rugpjūtį.

Ši beveik 1000 puslapių istorinė medžiaga parodo, jog Baltieji rūmai labai anksti ėmė gauti pranešimus apie sovietų nusikaltimą iš tikrai patikimų šaltinių. Tačiau visa tai buvo ignoruojama. 1950 metais vienam iš dviejų amerikiečių karininkų buvo įsakyta niekada neprasitarti apie pasiųstą užkoduotą žinutę.

Amerikiečių apžvalgininkas Allenas Paulas, išleidęs knygą "Katynė: Stalino žudynės ir tiesos triumfas" ("Katyn: Stalin's Massacre and the Triumph of Truth"), tvirtina, kad jei informacija būtų buvusi paviešinta laiku, Vakaruose stalinizmo grėsmė būtų buvusi įvertinta prieš tai, kai visa Rytų Europa jau buvo atsidūrusi už Geležinės uždangos. "Lenkai dar gerokai prieš karo pabaigą žinojo, kokie tikrieji J.Stalino ketinimai. Tačiau Vakarai jų negirdėjo, ir tai buvo rimtas smūgis, kuris dar labiau pablogino lenkų padėtį", - sakė A.Paulas.

Beje, po karo specialus JAV Kongreso komitetas, tyręs Katynės nusikaltimą, padarė išvadą, kad nėra abejonių dėl sovietų kaltės. Tačiau Šaltojo karo metais Baltieji rūmai beveik niekada nekalbėjo apie Katynę, nes nenorėjo pabloginti ir taip įtemptų santykių su Sovietų Sąjunga.

BBC, AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"