TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV politikos negalia arabų pasaulyje

2012 09 18 7:01
Demonstracijos, skanduojant šūkius: "Mirtis Amerikai!", vyksta įvairiose šalyse. /Reuters/Scanpix nuotrauka 

Arabų pavasaris, metęs didžiulį iššūkį JAV vykdytai autoritarinių režimų palaikymo politikai, vis labiau slysta iš Vakarų kontrolės. Tai dar kartą paliudijo nevaldomi antiamerikietiški protrūkiai musulmoniškose valstybėse, pareikalavę JAV ambasadoriaus Libijoje gyvybės.

Milijardus, sukištus į autoritarinius režimus musulmoniškose valstybėse, kad šie nevykdytų priešiškos užsienio politikos, jau galima tvirtai vadinti nevykusia investicija. Mėginimas persiorientuoti į naująsias daugiau ar mažiau demokratiškai išrinktas politines jėgas Arabų pavasario paliestose valstybėse irgi kol kas neduoda norimų vaisių. Tose šalyse vykę rinkimai, po kurių Vakaruose buvo trokštama matyti į politinį elitą kopiančius sekuliarius musulmonus, turėjo priešingą rezultatą. Dabar šias valstybes vairuoja nuosaikesni islamistai, o jų politinę darbotvarkę smarkiai veikia islamistai radikalai.

Reakcija į neramumus prieštaringa

Pastarasis smurto protrūkis prieš JAV ir kitų Europos šalių ambasadas dar kartą parodė, kad situacija regione menkai kontroliuojama. Iš keistos reakcijos į šiuos akiplėšiškus įvykius akivaizdžiai matyti, jog Vakarų visuomenė ir politinis elitas sutrikę.

JAV ambasada Egipto sostinėje Kaire dar prieš išpuolius savo "Twitter" profilyje atsiprašė musulmonų už paviešintą filmą, žeidžiantį jų religinius jausmus. Keista, tačiau neteko girdėti, kad kokia nors oficiali Amerikos valdžios institucija atsiprašinėtų krikščionių už, pavyzdžiui, garsaus animacinio serialo "Pietų parkas" religines patyčias.

Aukščiausias JAV karininkas, kariuomenės Generalinio štabo vadovas Martinas Dempsey, kaip ir didžioji dalis žiniasklaidos, mėgino suversti kaltę už išpuolius trečiarūšiam keliolikos minučių filmukui, kuriame pašiepiamas islamas. Dabar, kai jau žinoma, kad ataka Libijoje buvo suplanuota kur kas anksčiau, nei pasirodė filmas, kaltųjų paieškos atrodo visiškai apgailėtinos.

"The New York Post" ironizuoja: gal dabar amerikiečiai, piktindamiesi deginamomis JAV vėliavomis ir ambasadų užpuolimais, turėtų suduoti atsakomąjį smūgį Libijos ar Egipto ambasadoms Vašingtone? Kodėl musulmonai gali sau leisti būti įžeidūs, o Vakarams telieka ieškoti savo kaltės įrodymų? Nenuostabu, kad į Vakarų saviplakos chorą mielai įsiliejo ir patys Arabų pavasario į politinį elitą iškelti lyderiai. Štai Egipto premjeras Hishamas Qandilas interviu arabiškoje BBC versijoje primygtinai reikalavo neįžeidinėti musulmonų religinių jausmų.

Liūdniausia, kad nenorima matyti tikrosios smurto protrūkio priežasties. Dera pasakyti, jog pats filmas buvo sukurtas dar prieš metus ir niekam nekėlė jokios neadekvačios reakcijos. Velniava prasidėjo, kai rugsėjo 11-osios proga su radikaliaisias islamistais salafitais susijęs verslininkas paviešino jį savo televizijoje. Akivaizdu, koks buvo tikslas tokią dieną rodyti šį filmą: paaitrinti ir taip didelę neapykantą JAV bei visam Vakarų pasauliui.

Priežastys, kodėl tai nesibaigia

Labai keista, kai JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton stebisi, kodėl tokiose valstybėse kaip Libija ar Egiptas, kuriose amerikiečiai dėjo tiek pastangų, kad būtų nuversti nekenčiami diktatoriai, atsitinka tokios tragedijos ir vyrauja tokia neapykanta. Priešiškumas Vakarams natūralus - po kelis dešimtmečius trukusio autoritarinių režimų palaikymo ir nekenčiamo Izraelio rėmimo neįmanoma pirštų spragtelėjimu pakeisti vietinių nuotaikų. Galiausiai, kartojant George'o W.Busho gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo žodžius, demokratija yra kur kas daugiau nei tik demokratiniai rinkimai. Pozityvistinis amerikiečių manymas, kad įvykus demokratiniams rinkimams kiekviena visuomenė automatiškai taps JAV liberalios demokratijos atitikmeniu, išties pragaištingas.

Juk daugelis matė, kad, pavyzdžiui, padėtis Libijoje jau kurį laiką prastėjo, ir buvo tik laiko klausimas, kada įvyks kas nors panašaus, kas nutiko praėjusią savaitę. Regis, net Muammaras Gaddafi buvo įžvalgesnis vadindamas sukilėlius teroristais ir gąsdindamas, kad jiems laimėjus Libija taps Viduržemio jūros Somaliu, grasinančiu islamistiniu emyratu Europos pašonėje. Be abejo, teroristai tarp Libijos sukilėlių nedominavo, tačiau dabar jie neatleistinai šokdina trapią politinę valdžią, atakuodami ne tik užsienio ambasadas, bet ir pačios Libijos valstybinius objektus sostinėje Tripolyje ar sukilėlių gūžtoje Bengazyje.

Egipte taip pat prošvaisčių nedaug. Net 79 proc. egiptiečių nemėgsta JAV. Islamistinei "Musulmonų brolijai" atstovaujantis šalies prezidentas Mohammedas Mursi įsitikinęs, jog netvarka Egipte ir nesugebėjimas apsaugoti Amerikos ambasados neužsuks JAV finansinės pagalbos čiaupelio, todėl laisvai flirtuoja su salafitais, delsia reaguoti į ambasados apgultį ir neatsižada savo nuomonės, kad rugsėjo 11-osios įvykiai buvo suplanuoti pačių Jungtinių Valstijų.

Taigi metas pasvarstyti, ar trilijonai dolerių, tūkstančiai žuvusiųjų ir dešimtys tūkstančių sužeistųjų - ne per didelė kaina už mėginimus sukurti demokratinę terpę Artimuosiuose Rytuose? Nei JAV išsižadės savo Konstitucijoje įrašytos žodžio laisvės, nei arabų pasaulis užsiliepsnos meile Vakarams, tad kam tęsti jau ir taip ilgai trunkančią užsienio politikos Artimuosiuose Rytuose agoniją?

JAV užsienio politika arabų pasaulyje stringa, ir neatrodo, kad ateityje taptų sėkmingesnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"