TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV praranda balsavimo teisę UNESCO

2013 11 08 13:29
AFP/Scanpix nuotrauka

Amerikos įtaka kultūrai, mokslui ir švietimui visame pasaulyje penktadienį patirs didelio dėmesio sulauksiantį smūgį - JAV netenka balsavimo teisių pasaulinėje kultūros agentūroje UNESCO, o šiai teisei susigrąžinti Vašingtonui prireiks šimtų milijonų dolerių.

JAV trejus metus nemokėjo savo mokesčių Paryžiuje įsikūrusiai Jungtinių Tautų (JT) švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai, protestuodama dėl pasaulio vyriausybių sprendimo 2011 metais nare į UNESCO priimti Palestiną.

Pagal UNESCO taisykles, JAV turėjo iki penktadienio ryto atnaujinti finansavimą arba susitaikyti su tuo, kad ji automatiškai praranda balso teisę.

JAV įnašų, kurie sudaro 80 mln. dolerių per metus — 22 proc. bendro UNESCO biudžeto — sustabdymas nustūmė agentūrą prie finansinės krizės ribos ir per pastaruosius dvejus metus privertė ją nutraukti tokias amerikiečių vadovaujamas iniciatyvas kaip švietimas apie Holokaustą ir cunamių tyrimai.

Daugelis Vašingtone nerimavo, kad JAV gali tapti bejėge UNESCO nare, turinčia silpnesnį balsą vykdant tarptautines programas dėl kovos su ekstremizmu per švietimą ir dėl lyčių lygybės bei spaudos laisvių propagavimo.

"Negalėsime turėti tokios pačios įtakos", - sakė Vašingtone dirbanti JAV nacionalinė komisarė UNESCO Phyllis Magrab. - Tiesą sakant, mes (dabar) neturėsime visų įrankių. Mums trūksta mūsų plaktuko".

Įtampa dėl UNESCO išprovokavo naują kritiką dėl JAV įstatymų, pagal kuriuos automatiškai sustabdomas finansavimas bet kokiai JT agentūrai, kurios narė yra Palestina.

UNESCO bene labiausiai garsėja pasaulio paveldo apsaugos programa, į kurios objektų sąrašą yra įtraukti ir Laisvės statula Niujorke bei legendinis Malio miestas Tombuktu.

Tačiau pagrindinė 1946 metais įsteigtos agentūros misija, kaip ją supranta vienas jos steigėjų Vašingtonas, turi būti kova su ekstremizmu. Šiandienos pasaulyje ji sprendžia tokius užsienio politikos klausimus kaip prieiga prie švaraus vandens, mergaičių mokymas skaityti, darbas skurdui panaikinti, raiškos laisvė, žmonių kūrybinio mąstymo įgūdžių ugdymas priešinantis smurtiniam ekstremizmui.

Tarp UNESCO programų, kurios jau buvo nurėžtos dėl finansavimo trūkumo, yra viena Irako programa, kuria buvo siekiama padėti atkurti vandens tiekimą.

Kita tokia programa yra švietimo apie Holokaustą ir genocidą, kurios tikslas buvo šviesti žmones Afrikoje apie nesmurtavimą, nediskriminavimą ir etninę toleranciją naudojantis masinio žydų žudymo per Antrąjį pasaulinį karą pavyzdžiu.

Šis praradimas yra ypač skaudus JAV, nes švietimas apie Holokaustą buvo tarp klausimų, kuriuos ši šalis agresyviai stūmė į UNESCO darbotvarkę, kai 2002 metais vėl prisijungė po vizijos skirtumų nulemtos 18 metų pertraukos.

Susirūpinimas dėl UNESCO jaučiamas ir JAV Kongrese.

"Jungtinės Valstijos negali savanoriškai atsisakyti savo lyderystės pasaulio bendrijoje, - sakoma Atstovų Rūmų nario, demokrato iš Minesotos Keitho Ellisono elektroniniame laiške AP.

Prezidento Baracko Obamos pastangoms atnaujinti finansavimą žlugus ar įstrigus, K.Ellisonas planuoja pateikti Kongresui įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikinti, pasak jo, "pasenę" įstatymai, 2011 metų lapkritį automatiškai sustabdę finansavimą UNESCO.

B.Obamos administracija pasiūlė formuluotes įstatymo pataisoms, tačiau jos lieka ant stalo dėl pastarojo meto trukdymų JAV biudžetui.

Kai kas nori, kad nebūtų delsiama, nes JAV įsiskolinimai UNESCO didėja 220 tūkst. dolerių per dieną ir juos Vašingtonas turės apmokėti, jei norės grįžti į tuščią vietą ir susigrąžinti balso teisę.

"Atsiskaitymas už trejus metus yra įvykdomas, bet tai tikrai tampa daug sunkiau, jei leidi praeiti daugeliui metų ir sąskaita didėja, didėja ir didėja", - sakė Esther Brimmer, buvusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja tarptautinėms organizacijoms.

Palestiniečių ambasadorius UNESCO Elias Sanbaras sakė, kad kitos šalys pradeda kompensuoti JAV trūkumą.

"Ar JAV interesus atitinka tai, kad jos būtų pakeistos?" - klausė jis.

UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova skundėsi permainomis, kurios reiškia ne tik Amerikos nutildymą jos organizacijoje, bet ir finansinį UNESCO parklupdymą.

"Apgailestaudama turiu pasakyti, kad pastaruosius dvejus metus matau mažėjančius Amerikos įtaką ir Amerikos dalyvavimą", - AP sakė I.Bokova.

Pasak jos, ji priima politinę tikrovę ir ras būdų UNESCO tęsti savo darbą, nors 2014 metų biudžetas yra sumažėjęs maždaug 150-čia mln. dolerių.

Kai kas nuogąstauja, kad ši nesėkmė yra tik ledkalnio viršūnė, ir nerimauja dėl rimtesnių pasekmių, jei Palestina įstos į kitas agentūras, tokias kaip Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"