TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV prasideda rinkimų sezonas

2012 01 03 11:00

Baracko Obamos populiarumas menkas, bet jis vis dar turi geresnes nei respublikonai galimybes laimėti antrą prezidentavimo kadenciją.

Gruodžio 31 dienos duomenys rodo, kad yra 53,7 proc. tikimybė, jog JAV demokratai išlaikys prezidento postą savo rankose, 20,7 proc. - kad išlaikys Senatą, ir 32,7 proc. - kad perims Atstovų rūmus. Šie skaičiai atskleidžia, kaip per metus pasikeitė Amerika.

Prezidentas B.Obama, 2008 metais tapęs pirmuoju juodaodžiu šiame poste, nori įeiti į istoriją ir kaip pirmasis afroamerikietis, išsilaikęs valstybės vadovo poste du laikotarpius iš eilės, bet rinkimų kampanija bus sudėtinga.

B.Obamos populiarumas kiek ryškiau šoktelėjo tik tuomet, kai buvo susektas ir sunaikintas Osama bin Ladenas, bet visais kitais požiūriais iki pat rudens pabaigos jis nuolat mažėjo, o žiemos pradžioje vos vos pradėjo kilti.

Kita vertus, B.Obama gerai atrodo, palyginti su respublikonais, tiek apskritai, tiek su konkrečiais galimais kandidatais į prezidentus.

Manoma, kad didžiausią įtaką 2012 metais amerikiečių pasirinkimui turės ekonomikos veiksnys. Ekonomikos klausimai visada užima atskirą vietą visų kandidatų programoje, bet anaiptol ne visiems tenka atsiskaityti už darbą, kai šalis apimta didžiausio po Didžiosios depresijos nuosmukio.

Kerta nedarbas

Per pastaruosius 76 metus nė vienas kandidatų, pretenduojančių į antrą prezidento kadenciją, to nedarė esant tokiam dideliam nedarbui, kaip tai teks B.Obamai. Lapkritį nedarbas JAV sumažėjo nuo 9 iki 8,6 proc., bet analitikai netiki, jog šis skaičius smarkiai keisis per ateinančius 12 mėnesių. Per pirmąjį B.Obamos prezidentavimo mėnesį šis rodiklis buvo 7,8 proc., jam prezidentaujant nedarbas trumpai buvo pasiekęs daugiau nei 10 procentų.

Ronaldui Reaganui pavyko laimėti rinkimus antrą kartą 1984 metais, kai nedarbas siekė 7,4 proc., bet 1980 metais Jimmy Carteris pralaimėjo siekdamas antros kadencijos R.Reaganui, kai nedarbo lygis buvo 7,5 procento. Būtent R.Reaganas 1980 metais įvedė dabartinį ekonominės situacijos vertinimo prieš rinkimus standartą: jis paprašė rinkėjus atsakyti į klausimą, ar jie ėmė gyventi geriau nei prieš ketverius metus. Jei šį klausimą vienaip ar kitaip pakartos B.Obamos varžovai (to galima tikėtis beveik 100 proc.), demokratams bus keblu atsakyti.

Blogesnė padėtis JAV darbo rinkoje buvo nebent 1936 metais, kai nedarbas priartėjo prie 17 procentų. Vis dėlto Franklinui Rooseveltui tada pavyko ne tik išlikti valdžioje, bet ir iškovoti istorinę pergalę - už demokratus balsus atidavė 523 iš 531 rinkiko ir 60,8 proc. gyventojų. Dėl ekonominių sąlygų sutapimo B.Obama gana dažnai lyginamas su F.Rooseveltu, bet sunku įsivaizduoti, kad jam pavyktų pakartoti šį laimėjimą.

Ar amerikiečiai gyvena blogiau?

B.Obamai tikrai bus priminta, kad JAV prarado palankiausią skolinimosi reitingą ir valstybės skolos augimas pasiekė naują rekordą, be to, jis nesugeba sutarti su Kongresu.

Valdant B.Obamai, vadinamasis negerovės indeksas (Misery Index) - nedarbo ir infliacijos santykis - padidėjo nuo 7,83 iki 12. Vidutinės amerikiečių šeimų pajamos per pirmuosius dvejus jo valdymo metus po augimo per pastaruosius ketverius metus sumažėjo, nors vėliau išsilygino. Vėluojančių mokėjimų už nekilnojamąjį turtą dalis rugsėjį sudarė 12,6 proc., nors ilgą laiką šis rodiklis vidutiniškai buvo 5-7 procentai. Amerikiečių namų grynoji kaina vidutiniškai sumažėjo 1,7 procento.

Stiprybė - oponentų silpnumas

Šiuo metu B.Obamos veiklai pritaria tik 46 proc. amerikiečių, o tai yra mažesnis pritarimas nei jo pirmtakų George'o W.Busho, Billo Clintono ir R.Reagano darbui likus metams iki rinkimų, kuriuos šie pakartotinai laimėjo. B.Obamos ekonominių laimėjimų vertinimas dar blogesnis - 39 procentai.

Tačiau B.Obamos popieriai ne tokie jau prasti. Svarbus jo privalumas tas, kad amerikiečiai verčia kaltę dėl finansų krizės Respublikonų partijai, konkrečiai G.W.Bushui ir Volstritui. Be to, kad ir koks menkas B.Obamos populiarumas, požiūris į respublikonus dar blogesnis: neigiamai apie dabartinį prezidentą atsiliepia 40 proc. amerikiečių, o apie senąją gerąją partiją (taip save vadina respublikonai) - 48 procentai. Ir demokratų, ir respublikonų sugebėjimas įveikti ekonomines problemas vertinamas maždaug vienodai.

Stovykla be lyderio

Kad ir koks blogas, B.Obama neturi rimtų konkurentų. Šiandien svarbi diena respublikonams, nes jų kandidatas į JAV prezidentus ir viceprezidentus ims aiškėti per politinių aktyvistų sueigas Ajovos valstijoje. Balsavimas Ajovoje atveria šių metų rinkimų sezoną. Kol kas respublikonų favoritas - Mittas Romney, buvęs Masačusetso gubernatorius ir milijonierius finansininkas (24 proc.). Nuo jo nedaug atsilieka veteranas kongresmenas iš Teksaso Ronas Paulas (22 proc.). Tačiau nenuspėjamoji Ajova, kurioje nedarbas gerokai mažesnis negu šalies vidurkis, nėra patikima valstija sprendžiant, kas bus iškeltas kandidatu į prezidentus.

Praėjus savaitei po sueigų Ajovoje svarbūs pirminiai rinkimai vyks Naujajame Hampšyre, kiek vėliau - Pietų Karolinos ir Floridos valstijose. Tačiau intriga dėl respublikonų kandidato tikriausiai išliks iki pat pavasario pabaigos, kai baigsis dauguma sueigų ir pirminių rinkimų. Abi partijos oficialiai paskelbs savo kandidatus į prezidentus tik artėjant rudeniui, o rinkimų diskusijos prasidės spalį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"