TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV prezidento rinkimai ir užsienio politika

2016 01 27 6:00
Buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton - viena realiausių kandidatų prezidento rinkimuose atstovauti demokratų stovyklai. Reuters/Scanpix nuotrauka

2016-ieji Jungtinėse Valstijose – prezidento rinkimų metai. Dabartiniam šalies vadovui Barackui Obamai paliekant postą, pokyčiai tiek vidaus, tiek užsienio politikoje atrodo neišvengiami. Apžvalgininkė Justina Poškevičiūtė juos aptaria straipsnyje, kurį publikavo portalas geopolitika.lt.

Respublikonų ir demokratų kandidatai yra parengę gana skirtingas vidaus politikos programas. Tačiau analizuojant jų pristatomus užsienio politikos planus rasti skirtumų tarp kandidatų kartais sunkiau.

Partijų kandidatai

Respublikonų partijos kandidatų sąrašas šioje pirminėje rinkimų stadijoje (angl. „primaries“ – pirminiai rinkimai partijos lyderiams išsiaiškinti) ne vieną gali kiek sugluminti, mat kandidatų yra net 13. Tarp jų – George'o W. Busho brolis, buvęs Floridos gubernatorius Jebas Bushas, verslininkas Donaldas Trumpas, JAV politiko Rono Paulo sūnus, Kentukio valstijos senatorius Randas Paulas, Floridos valstijos senatorius Marco Rubio, Teksaso valstijos senatorius Tedas Cruzas ir neurochirurgas Benas Carsonas. Naujausios rinkėjų apklausos rodo, kad šiuo metu pirmauja D. Trumpas, gavęs apytiksliai 28 proc. visų apklaustų respublikonų balsų.

Demokratų partijos kandidatų pozicijas ir reitingus sekti daug lengviau, mat jų yra tik trys: buvęs Merilando valstijos gubernatorius Martinas O'Malley, buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir dabartinis Vermonto valstijos senatorius Bernie Sandersas. Anot naujausių (2015-ųjų gruodžio) reitingų, M. O“Malley palaiko vidutiniškai tik per 4 proc. demokratų rinkėjų, tad nenuostabu, kad žiniasklaidoje daugiau dėmesio skiriama B. Sandersui ir H. Clinton politikai.

Kova su terorizmu

Pagrindinė užsienio politikos tema tiek respublikonų, tiek demokratų debatuose yra Jungtinių Valstijų kova su terorizmu ir „Islamo valstybe“ (IS) bei pilietinis karas Sirijoje. Šiuo klausimu abiejų partijų kandidatų pozicijos nelabai skiriasi. Visi mano, kad reikia tęsti oro reidus regione, o dauguma, įskaitant H. Clinton, pasisako už tai, kad būtų dažniau bombarduojama ir taikomasi į daugiau objektų.

Beveik visi respublikonų kandidatai (išskyrus T. Cruzą, Carly Fioną ir R. Paulą) pasisako už JAV karių dislokavimą regione, o buvęs Pensilvanijos senatorius Rickas Santorumas nurodo net ir konkretų karių skaičių: net 10 tūkstančių. Beveik visi respublikonų kandidatai mano, kad į JAV negalima įsileisti nė vieno Sirijos pabėgėlio, o T. Cruzas ir J. Bushas teigia priimsiantys tik krikščionis. Demokratų gretose visi pasisako už Sirijos pabėgėlių priėmimą.

Kalbant apie kovos su IS strategiją, labiausiai išsiskiria du kandidatai. Vienas jų – respublikonas R. Paulas. Jis ne tik pasisako prieš bet kokį JAV pajėgų dislokavimą Sirijoje ir Irake, bet ir kaltina agresyvesnius savo partijos bendražygius padėjus susiformuoti šiai teroristų grupuotei: „IS egzistuoja ir stiprėja dėl „vanagiškos“ mūsų partijos narių politikos, jie Sirijos sukilėliams tiekė ginklus, kurių daugumą vėliau susigrobė IS. Tie patys politikai norėjo bombarduoti Assadą, tai būtų tik palengvinę IS darbą.“

Kitas kandidatas į JAV prezidentus, manantis, kad JAV užsienio politika padėjo susiformuoti IS, yra B. Sandersas. Jis teigia, kad JAV invazija į Iraką 2003-iaisiais ir po jos prasidėjęs regiono destabilizavimas lėmė džihadistų grupių formavimąsi. Gal kiek keista tai, kad ir B. Sandersas, ir R. Paulas vis dėlto sako, jog reikia tęsti oro antpuolius IS užgrobtose teritorijose. Absoliučiai visi kandidatai į prezidentus mano, kad šią problemą reikia spręsti kariniu būdu.

Debatų temos ir jų stygius

Turbūt labiausiai dviejų partijų kandidatai skiriasi savo požiūriais į klimato kaitą. Demokratų kandidatai ją laiko spręstina ir svarbia problema, tuo metu vieni respublikonai (B. Carsonas, D. Trumpas, R. Santorumas, Mike Huckabee) klimato kaitą apskritai neigia, o kiti (Johnas Kasichas, Chrisas Christie) pripažįsta problemą ir įvardija, kokių iniciatyvų čia reikėtų imtis. Įdomu tai, kad respublikonų kandidatų debatuose klimato kaitos nemini net CNN televizijos vedėjai: jie kandidatų nesiteiravo, kokia jų nuomonė šiuo klausimu, net po ką tik įvykusios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Paryžiuje.

Tiek respublikonų, tiek demokratų debatuose svarbu ne tik tai, apie ką kalbama, bet ir tai, apie ką nekalbama. Klimato kaita kaip didžiulis klaustukas tebekybo virš respublikonų stovyklos. Be to, yra daugybė įvairiausių užsienio politikos temų, kurių dar nepaminėjo arba neakcentavo abiejų partijų kandidatai. Tai ir pozicija Izraelio atžvilgiu, situacija Libijoje, tarptautinė prekyba, Europos Sąjungos ir JAV susitarimas dėl transatlantinės prekybos, santykiai su Rusija, padėtis Ukrainoje bei aibė kitų. Žinoma, diskutuoti visomis užsienio politikos temomis tiesiog neįmanoma, bet galima būtų jas bent šiek tiek išplėsti už kovos su IS ir terorizmu ribų.

Kas paaiškės ateityje

Apžvelgiant pirminę JAV prezidento rinkimų stadiją, peršasi pora išvadų. Visų pirma, vidaus politikos temos – abortai, imigracija, socialinė politika ir kitos – skiria partijų kandidatus vieną nuo kito gana ryškiai. O štai kalbant apie kovą su IS, nė vienas kandidatas nemano, kad reikėtų stabdyti karo veiksmus Sirijoje ir Irake. Kaip taikliai pažymi garsus JAV mokslininkas ir politikos veikėjas Noamas Chomsky, D. Trumpo, iš kurio tiesmukiškų, seksistinių ir dažnai nepagrįstų kalbų dažnai šaiposi žiniasklaida ir kiti rinkimų kandidatai, politika nesiskiria nuo kitų jo partijos kandidatų taip smarkiai, kaip šie kartais teigia.

Aiškesni kandidatų skirtumai išryškės ateityje, kai jie diskutuos iki šiol neakcentuotais užsienio politikos klausimais: apie JAV vaidmenį tarptautinėje ginklų prekyboje, transatlantinę prekybą, santykius su Saudo Arabija ir jos vaidmenį kovoje su IS bei konflikto Jemene atžvilgiu, JAV nepilotuojamų lėktuvų politiką, šalies bendradarbiavimą su Kinija ir panašiai.

N. Chomsky ne viename savo interviu yra sakęs, kad politinis spektras JAV politikoje nėra siauras, kaip kartais kritikuojama. Jis platus, tačiau prasideda nuo centro ir tęsiasi iki beveik iš to spektro iškrintančios ekstremalios dešinės. Na, o kaip yra iš tikrųjų, parodys 2016 metai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"