TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV rezervų sistemai gali vadovauti moteris

2013 10 09 13:00
J.Yellen Reuters/Scanpix nuotrauka

Janet Yellen, kurią JAV prezidentas Barackas Obama ketina pasiūlyti kandidate į šalies Federalinės rezervų sistemos vadovo postą, tikriausiai vykdys tokią pačią politiką Amerikos centrinio banko vaidmenį atliekančioje institucijoje, kokią nubrėžė kadenciją baigiantis pirmininkas Benas Bernanke.

Ši liberalių pažiūrų ekonomistė laikoma viena iš Federalinės rezervų sistemos „balandžių“ – pasisakančių už ekonomikos stimuliavimą ir nedarbo mažinimą, taip pat susirūpinusių dėl pigaus skolinimo, skatinančio nevaldomą infliaciją.

B.Obama pasirinko J.Yellen kaip pamainą B.Bernanke, kai atsirado ženklų, jog ankstesnis jo numanomas favoritas Larry Summersas, buvęs Baltųjų rūmų patarėjas ekonomikos reikalams, susidurs su smarkiu pasipriešinimu Kongrese.

Tačiau J.Yellen taip pat sulauks priešiškumo iš įstatymų leidėjų, ypač konservatyviųjų, kurie įsitikinę, kad Federalinė rezervų sistema pernelyg švaistė šalies pinigų išteklius ir kad naujoji kandidatė yra linkusi tęsti tą politiką.

Vis dėlto 67 metų B.Yellen gali tapti pirmąja moterimi, stojusia prie šios JAV finansų institucijos vairo.

Federalinėje rezervų sistemoje ji nėra naujokė - jau ilgiau nei 12 metų B.Yellen užėmė įvairius postus šioje institucijoje: pradėjusi dirbti ekonomiste, 10-ame dešimtmetyje trejus metus buvo valdybos narė, o 2004–2010 metais vadovavo Federalinių atsargų bankui San Franciske.

Nuo 2010-ųjų ji buvo B.Bernanke pavaduotoja, be to, yra Federalinio atviros rinkos komiteto (FOMC) narė.

Niujorke gimusi J.Yellen ekonomiką studijavo Brauno universitete, vėliau Jeilyje, kur įgijo daktarės laipsnį. Jos vyras yra Nobelio ekonomikos premijos laureatas George'as Akerlofas, o sūnus Robertas Akerlofas taip pat yra ekonomikos profesorius.

Ji yra dirbusi profesore Harvardo universitete, o pastaruoju metu – Kalifornijos universitete Berklyje, kur jos vyras taip pat dėsto ir atlieka mokslinį darbą.

Duodama interviu vienam žurnalistui, atkreipusiam dėmesį į šios šeimos pasiekimus ekonomikoje, J.Yellen sakė: „Tiesa ta, jog jei praleistumėte vakarą mūsų namuose, tikriausiai išgirstumėte diskutuojant apie ekonomiką prie vakarienės stalo.“

„Jums tektų valgiaraštis, labiau turtingas diskusijų apie ekonomikos ir politikos reikalus nei žadinantis apetitą daugeliui žmonių“, – pridūrė ji.

B.Yellen buvo artima Demokratų partijos viršūnėms mažiausiai nuo 10-ojo dešimtmečio. Tuometis prezidentas Billas Clintonas 1994 metais paskyrė B.Yellen į Federalinės rezervų sistemos valdybą, o 1997–1999 metais ji dirbo Baltųjų rūmų ekonomikos patarėjų taryboje.

2010 metais, kai buvo paskirta B.Bernanke pavaduotoja, B.Yellen buvo peikiama nenumačiusi gresiančios ekonomikos krizės, kuri itin skaudžiai smogė regionui, patekančiam į San Fransisko federalinių rezervų banko jurisdikciją.

Vakarinės valstijos, tokios kaip Nevada ir Arizona bei dalis Kalifornijos, smarkiai nukentėjo nuo nekilnojamojo turto rinkos kracho.

Nors 2007-aisiais J.Yellen buvo perspėjusi dėl galimos recesijos, tačiau duodama parodymus vienam Kongreso komitetui atvirai pripažino neįžvelgusi, kad padėtis gali taip smarkiai pablogėti.

„Mano pačios atveju, neįžvelgiau ir neįvertinau, kokią grėsmę kelia „blogų paskolų“ pardavimas, kredito reitingų agentūros, šešėlinė bankininkystė ... Viso to nemačiau atsiritant, kol galiausiai tai įvyko“, – sakė ji.

J.Yellen kaip galima Federalinės rezervų sistemos pirmininkė minima jau ne pirmą kartą. 2009 metais, baigiantis B.Bernanke pirmajai kadencijai, jos vardas buvo iškeltas tarp galimų kandidatų, tačiau tuo metu ekonomikos padėtis dar kėlė daug nuogąstavimų ir B.Bernanke buvo paliktas tęsti darbo.

Nuo to laiko B.Yellen buvo viena iš artimiausių B.Bernanke sąjungininkų FOMC, padėdama Federalinės rezervų sistemos dėmesį labiau sutelkti didelį nedarbą negu į potencialios infliacijos grėsmę.

„Nedarbo mažinimas turėtų būti centrinė scena“, – pabrėžė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"