TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV - Rusija: tos pačios kalbos

2010 06 28 0:00
Pavalgę mėsainių ir išėję iš užkandinės prezidentai B.Obama ir D.Medvedevas mojo praeiviams.
AFP/Scanpix nuotrauka

Draugiškas mėsainių valgymas spragsint fotoaparatams pasauliui turėjo parodyti, kaip šauniai tarpusavyje gali kalbėtis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos prezidentai. Vis dėlto, nors nė viena valstybė nelaiko durklo užantyje, tikrai bičiuliškų pietų tarp vadovų greitai nesulauksime. Per daug formos, per mažai turinio

To priežastis paprasta - Vašingtonas ir Maskva gali kalbėtis, gali turėti sutampančias pozicijas tam tikrais klausimais, tačiau tai - varžovai. Rusija siekė ir sieks, kad JAV Europoje ir pasaulyje būtų kuo mažiau, o Baltųjų rūmų tikslas - romi ir bendradarbiaujanti Rusija ten, kur tai atitinka JAV interesus. Visos kalbos apie "perkrovimą", "naujus santykius" ar "bendrus interesus" yra retorika, skirta papasakoti ką nors įdomaus ir jaudinančio žiniasklaidai. Amerikiečiai iš savosios išgirdo apie bendrus interesus riboti Irano branduolinį ginklavimąsi ir operacijos Afganistane svarbą. Rusijoje spauda akcentavo "labai sėkmingus pragmatiškus rezultatus" - t. y. techninius susitarimus tarp JAV ir Rusijos įmonių bei žadamą Vašingtono paramą dėl Rusijos narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Dar daugiau - visiškai standartiškai, jau Rusijos prezidentui išvykus, valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė susirūpinimą dėl žurnalistų saugumo ir žmogaus teisių problemų Rusijoje. Taigi viskas jau daugybę kartų girdėta.

Vargu ar išties galėtų būti kitaip - abi valstybės pernelyg svarbios, kad galėtų kalbėtis tiesmukai, viešoji diplomatija ir abipusės nuolaidos čia būtinos. Kita vertus, atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau abiejų vadovų patarėjai turi sukti galvas, kaip tą pačią dainą ištransliuoti rinkėjams, kad ji atrodytų nauja ir įdomi. Kai prezidentais buvo George'as W.Bushas ir Vladimiras Putinas, bent jau buvo galima tikėtis skambesnių posakių spaudos konferencijose. Šįkart pasirinktas tipiškiausias Amerikos simbolis - mėsainis ir kokakola, turėję parodyti bendras vertybes ir draugišką atmosferą.

JAV kantrybė maitina Rusijos didybės viltis

Taigi visuomenei buvo pateikta graži fasadinė susitikimo pusė, iš kurios, deja, nieko negalima pasakyti apie esminius abiem valstybėms klausimus, o jų - nemažai. Rusija vis dar nebaigia kalbėti apie ypatingus savo interesus tose valstybėse, kurios jau du dešimtmečius yra išsivadavusios iš sovietinės okupacijos. Kremlius neužsikirsdamas kartoja, kokių tarptautinių organizacijų veikloje turi teisę dalyvauti Gruzija, Moldova, Ukraina. Nepaliaujamai liejasi pareiškimai, kokią infrastruktūrą ar ginkluotę turi teisę turėti Lenkija, Čekija ar Baltijos valstybės. Vis kartojamos idėjos (jas įvardijant kaip naujas iniciatyvas), kaip sugriauti dabartinę Europos saugumo sistemą ir vietoj jos sukurti kokį nors "bardakėlį", kuriame Rusija turėtų daugiau galių ir teisių nei kitos šalys.

Tuo tarpu JAV vis dar tikisi, kad Rusijoje gali būti mąstoma apie globalias problemas, tokias kaip Irano ginklavimasis, bendra priešraketinė gynyba arba tiesiog darnūs santykiai su gretimomis valstybėmis. Deja, tokią Vašingtono poziciją Maskva traktuoja kaip silpnumą, o ne normalią tarptautinę praktiką. Būtent tvirtos pozicijos nebuvimas leido Rusijai dvidešimt metų laikyti okupavus Padniestrę, Pietų Osetiją ir Abchaziją, o pastarąsias galiausiai visiškai atvirai aneksuoti. Švelnus JAV tonas leido nesibaiminti jokių pasekmių pasitraukiant iš įprastinės ginkluotės Europoje sutarties ir netgi tokiu būdu, koks sutartyje nenumatytas. Dar daugiau - Rusija visiškai ramiai surengė puolamąsias karines pratybas NATO valstybių pašonėje.

Toks nuolatinis ribų ir JAV kantrybės tikrinimas jau tapo Rusijos užsienio politikos tradicija ir bent kol kas nematyti, kad JAV bandytų aiškiau sureaguoti į tokius paaugliškus kompleksuotus pasirodymas "žiūrėkit, kaip aš galiu".

JAV reikia Rusijos tiek vykdant tranzitą į Afganistaną, tiek kalbant su kitomis valstybėmis, tačiau Rusijai Amerikos reikia gerokai labiau - Vašingtonui santykiai grindžiami praktiniais interesais, o Kremliaus vadovams kiekvienas pokalbis su kolegomis iš už Atlanto yra esminis psichologinis pasitikrinimas, ar Rusija bent kiek priartėjo prie buvusio savo statuso šaltojo karo metu, ar ji vis dar - tik viena iš daugelio "kitų" valstybių šalia globalios supervalstybės. Iš to, kaip Rusijos žiniasklaida didžiavosi įvairiais techniniais bendradarbiavimo susitarimais ir bendro pobūdžio politinėmis deklaracijomis, galima numanyti, kad susitikimai buvo svetingi, tačiau nevienodo kalibro valstybių.

Kokios to pasekmės? Tikėtina, kad artimiausiu metu Rusija vėl pabandys atkreipti į save dėmesį, kaip tai daro maištaujantis paauglys, norėdamas pareikšti, kad jau yra suaugęs ir lygiavertis visuomenės narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"