TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV-Rysija: namų aplinka padės rasti kompromisą?

2007 06 30 0:00
Analitikai prognozuoja, kad savaitgalį prasidedančios JAV ir Rusijos prezidentų G.W.Busho ir V.Putino derybos nebus lengvos.
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas George'as W.Bushas kažkada yra sakęs, kad jaučia kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino sielą, tačiau per susitikimą šį savaitgalį jiems reikės kai ko daugiau, ne tik kvapą gniaužiančių Atlanto vandenyno vaizdų, kad atkurtų tuos draugiškus santykius.

"Bushų šeimos vasaros rezidencija netoli vandenyno Kenebunkporte Meino valstijoje liepos 1-2 dieną vyksiančiam viršūnių susitikimui buvo pasirinkta dėl atmosferos, galinčios padėti lengviau susikalbėti Rusijos ir JAV, kurių santykiai pastaruoju metu ėmė šlyti, lyderiams", - sakė buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Brentas Scowcroftas. Praėjo šešeri metai nuo tada, kai George'as W.Bushas ištarė savo garsiąją frazę, jog "pajuto Vladimiro Putino sielą" ir pamatė, kad jis "yra labai atsidavęs savo šalies interesams".

Šiandien abi šalys nesutaria įvairiais klausimais, pradedant prekyba bei intelektine nuosavybe ir baigiant Iraku, kelių buvusių sovietinių valstybių pastangomis integruotis į Vakarų struktūras ir, svarbiausia, priešraketine gynyba. Priešprieša išryškėjo vasario mėnesį, kai V.Putinas sakydamas kalbą tarptautinėje saugumo konferencijoje Miunchene apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos "peržengia ribas" visose srityse, ir įspėjo apie šaltojo karo grėsmę.

Niūrios prognozės

"Nėra ir niekada nebus pasitikėjimo tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos", - prieš šį savaitgalį numatytą viršūnių susitikimą priėjo prie niūrios išvados Fiodoras Lukjanovas, Maskvoje leidžiamo žurnalo anglų kalba "Russia in Global Affairs" vyriausiasis redaktorius. Pasak Carnegie tarptautinės taikos fondo Maskvos centro direktorės Rose Gottemoeller, viskas gerokai pasikeitė nuo tada, kai Rusija po 2001 metų išpuolių Vašingtone ir Niujorke suskubo pademonstruoti solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis. "Maskva keitėsi žvalgybine informacija su JAV ir sutramdė savo pyktį, kai Vidurio Azijoje buvo atidarytos amerikiečių karinės bazės, ir dabar Kremlius mano, kad Vašingtonas, labiau besidomintis kitais reikalais, paliko jį nuošalyje", - sako ji. Trumpas suartėjimas, jos nuomone, buvo labai nebūdingas įvykis Rusijos istorijoje, todėl po jo sekė nusivylimas.

Apmaudu dėl kritikos

Tarp virtinės dalykų, kurie supykdė Maskvą, yra tai, kad Vašingtonas iki šiol nepanaikinto šaltojo karo metais priimto įstatymo (Jacksono ir Vaniko pataisa), varžančio prekybą su Rusija. Taip pat yra ir Amerikos sprendimas 2002 metais pasitraukti iš šaltojo karo laikų Priešraketinės gynybos sutarties, pasirašytos siekiant pažaboti ginklavimosi varžybas. Vašingtono pasitraukimas iš 1972 metų sutarties atvėrė kelią kilti aršiausiems nesutarimams tarp abiejų valstybių, kuriuos išprovokavo Jungtinių Valstijų planai Čekijoje ir Lenkijoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus. Abi šias šalis Sovietų Sąjungos gyvavimo metais kontroliavo Maskva, tačiau vėliau jos prisijungė prie NATO, karinio aljanso, kurį Rusija laiko šaltojo karo laikų atgyvena.

Analitiko Thomo Gomart'o iš Prancūzijos tarptautinių santykių instituto nuomone, Maskvai, kuri siekia vėl įtvirtinti savo tarptautinį autoritetą, itin apmaudu dėl neseniai JAV išsakytos kritikos, kad V.Putinas suka Rusiją iš demokratinių reformų kelio. Analitiko teigimu, Vašingtonas vargu ar gali leisti sau dar didesnę priešpriešą su Maskva, nes jam reikia Rusijos paramos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sprendžiant tokius klausimus kaip Irano branduolinė programa ir Serbijos Kosovo provincijos būsimas statusas. "Vašingtonas gerai nesuprato didelio Maskvos nusivylimo. Rusai, kurių būtent toks mąstymo būdas apie užsienio reikalus, buvo pasirengę derėtis", - sakė jis.

Viltims pagrindo nebuvo

Sarah Mendelson iš Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro mano, jog niekuomet nebuvo pagrindo viltis, kad V.Putinas tęs demokratines reformas, ypač turint galvoje brutalius Rusijos veiksmus per du karus Čečėnijoje, kurie vyko subyrėjus Sovietų Sąjungai. "G.W.Bushas per lažybas neteisingai pasirinko, - sakė analitikė neseniai vykusiame forume apie santykius su Rusija. - Jei kalbėtume visiškai atvirai, atidžiai panagrinėję, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimus, Čečėnijos problemą, pamatytume daug ženklų, kad prezidentas V.Putinas nėra toks reformatorius kaip lažinasi G.W.Bushas." Tuo metu S.Mendelson kolega iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Andrew Kuchinsas pamėgino suprasti G.W.Bushą, "Dilema yra tai, kad Rusija tampa vis labiau klestinčia valstybe. Didėja vidurinė klasė. Ar šalis tampa demokratiškesnė? Ne. Ar ji tampa agresyvesnė ir kategoriškesnė? Taip. Ką dėl to reikėtų daryti? Nėra paprastų atsakymų į šį klausimą", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"