TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV šnipinėjimas "nulėkė nuo bėgių"

2013 07 18 14:13
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV įstatymų leidėjai trečiadienį griežtai kritikavo šalies žvalgybos agentūras už teisės į privatumą paminimą ir žadėjo nustatyti ribas vyriausybės teisėms rinkti duomenis apie amerikiečių pokalbius telefonu.

Atstovų Rūmų teisės komiteto posėdyje abiejų partijų nariai smerkė aukštus pareigūnus dėl masinio duomenų apie telefoninius pokalbius rinkimo, sakydami, kad tokia praktika peržengia JAV konstitucijos ribas, taip pat Kongreso priimtus įstatymus.

"Manau, kad ši programa teisiniu požiūriu nulėkė nuo bėgių", - sakė Atstovų Rūmų narė iš Kalifornijoe Zoe Lofgren.

Per šį posėdį daugiausiai dėmesio skirta vyriausybės vykdomoms didelio masto elektroninės žvalgybos programoms, kuriomis ypač susidomėta, kai buvęs žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas paviešino, jog Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) renka "metaduomenis" apie pokalbius telefonu ir stebi veiklą internete, ieškodama įtariamų teroristų.

Tačiau aukšti teisingumo ir žvalgybos pareigūnai tvirtino, kad duomenų apie telefoninius pokalbius rinkimą prižiūri slaptas teismas, veikiantis pagal Kongreso priimtus teisės aktus. Pasak jų, tokios veiklos vienintelis tikslas - susekti su tarptautiniu teroristų tinklu "al Qaeda" susijusius kovotojus.

"Šiose programose ir kitokioje žvalgybos veikloje nuolat stengiamės pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo užtikrinimo ir privatumo bei piliečių laisvių apsaugos", - generalinio prokuroro pavaduotojas Jamesas Cole'as sakė posėdžio dalyviams.

Tačiau įstatymų leidėjai argumentuoja, kad Kongresas vadinamąjį Patriotų įstatymą pakeitė po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, kad užtikrintų, jog duomenys apie pokalbius telefonu ir kitokią veiklą būtų renkami labai ribotai, vyriausybinėms agentūroms reaguojant į konkrečius įtariamuosius arba grėsmes.

"Pataisėme Patriotų įstatymą, kad išvengtume būtent tokių problemų", - sakė svarbias pareigas Teisės komitete užimantis demokratas Johnas Conyersas, kuris masinį duomenų rinkimą vadino rimtu įstatymų pažeidimu. "Tokia (praktika) yra nepagrįsta, piktinanti ir privalo būti nedelsiant sustabdyta", - pridūrė jis.

Liedamas nepasitenkinimą prezidento Baracko Obamos administracijos pozicija, respublikonas Jamesas Sensenbrenneris perspėjo pareigūnus, kad įgaliojimas rinkti duomenis apie telefoninius pokalbius pagal Patriotų įstatymo 215-ąjį straipsnį nebus atnaujintas, jeigu vyriausybė nepakeis savo požiūrio. "Turite pakeisti savo veiklą pagal 215-ąjį straipsnį - kitaip jo nebeturėsite", - pabrėžė jis.

JAV administracijos pareigūnai sakė komitetui, kad duomenys apie telefoninius pokalbius leido žvalgybos agentūroms ir Federaliniam tyrimų biurui (FTB) susekti vieną iš Najibullah Zazi, prisipažinusio, jog planavo sprogdinti bombas Niujorko metropolitene, bendrininkų.

Pareigūnai taip pat teigė, kad vyriausybė atlieka gana mažai paieškų sukauptame didžiuliame duomenų apie pokalbius telefonu masyve ir kad jai draudžiama ieškoti kokios nors informacijos apie nusikaltimus, kurie nėra susijęs su teroro grėsmėmis.

Praeitais metais NSA duomenų apie telefoninius pokalbius bazėje atliko paieškas, naudodama mažiau nei 300 "unikalių žymenų", sakė NSA direktoriaus pavaduotojas Johnas Inglisas. "Tik 22 NSA žmonėms yra leista patvirtinti atrankos (informaciją), kuri yra naudojama paieškoms šioje duomenų bazėje", - pažymėjo jis.

Tačiau privatumo šalininkai buvo nustebinti kitų J.Ingliso komentarų, jog vyriausybė renka daug daugiau informacijos negu yra pripažinusi: pasak jo, ieškodami įtariamų teroristų, analitikai nagrinėja jau du arba tris kartus išfiltruotus duomenis.

Dauguma Teisė komiteto narių atmetė administracijos pareigūnų pateiktus paaiškinimus, sakydami, kad šias šnipinėjimo operacijas prižiūrintį teismą gaubia paslapties skraistė.

Užsienio žvalgybos priežiūros įstatymas (FISA) buvo priimtas praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje, kai vienas Senato tyrimas atskleidė skandalus ir žvalgybos agentūrų vykdomus pažeidimus, įskaitant prieš karą nusistačiusių aktyvistų ir kitų disidentų sekimą.

FISA teismas yra įgaliotas duoti leidimą sekti įtariamus teroristus arba "užsienio galybių agentus", kai to paprašo vyriausybė.

Tačiau to teismo posėdžiai ir sprendimai laikomi paslaptyje, o įstatymų leidėjai trečiadienį sakė, kad vyriausybė turi nukelti dangtį nuo tos institucijos veiklos, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą žvalgybos programomis.

Pasak J.Conyerso, paskelbus to teismo nutartis, įstatymų leidėjai galėtų rengti viešus debatus dėl duomenų rinkimo politikos, kurie dabar praktiškai neįmanomi dėl tas programas gaubiančio slaptumo.

Per daugiau nei 30 metų FISA teismas atmetė tik 11 prašymų iš žvalgybos agentūrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"