TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JAV stiprins Rytų Europos gynybą

2016 04 01 6:00
Nuo kitų metų karinės pratybos Rytų Europoje bus dažnesnės. AFP/Scanpix nuotrauka

Pentagonas kitų metų vasarį dislokuos papildomą šarvuotąją kovinę brigadą Rytų Europoje ir tęs NATO pajėgų rotaciją šiame regione. Taip siekiama padrąsinti sąjungininkus, sunerimusius dėl vis agresyvesnės Rusijos keliamos grėsmės.

Savaitės viduryje JAV kariškiai nurodė, kad į Europą bus siunčiama įrangos, kurios pakaktų vienai brigadai visiškai aprūpinti. Pagal naują pasiūlymą regione jau pasenusia laikoma technika bus perkelta į Belgiją, Nyderlandus ir Vokietiją, ten suremontuota ir modernizuota. Atvykstantys nauji JAV daliniai atsigabens pajėgesnės šiuolaikinės technikos.

Šarvuotosios brigados kontingentą sudarys apie 4,2 tūkst. karių, taip pat dešimtys sunkiųjų mašinų, tankų ir kitokios technikos. JAV atskraidins į Europą papildomos ryšių įrangos, kad štabai būtų aprūpinti radijo stotimis, kompiuteriais ir kitais prietaisais, kurių reikia brigados veiksmams koordinuoti.

Ekspertų teigimu, šis pareiškimas turėtų išsklaidyti nerimą Rytų Europoje. Sklindančios kalbos apie technikos, laikytos sandėliuose, išgabenimą kurstė nuogąstavimus, kad JAV ketina sumažinti savo paramą regionui.

Nepažeidžia susitarimo

Praėjusį birželį viešėdamas Estijoje JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris žadėjo, kad Jungtinės Valstijos į šešias rytines Europos Sąjungos šalis pasiųs apie 250 tankų, šarvuočių ir kitokios karinės technikos, kurios pakaktų vienam batalionui arba kuopai aprūpinti. Bent laikinai ji bus dislokuota Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Pentagonas jau išsiuntė į Rytų Europą tankų „Abrams“, ratinių pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir savaeigių haubicų „Paladin“. Technika gali būti kilnojama į įvairias regiono vietas rengiant mokymus ir pratybas.

Europos saugumo užtikrinimo iniciatyva (European Reassurance Initiative) siekiama atgrasyti Rusiją nuo ketinimų užimti naujas teritorijas kaip 2014 metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Tačiau Kremlius tikina, jog tai tik Vakarų pretekstas. Praėjusią savaitę Rusija paskelbė formuosianti naujus dalinius Vakarų karinėje apygardoje. Jie bus aprūpinti naujomis ginkluotės sistemomis, įskaitant karinius lėktuvus, sraigtasparnius, tankus ir kitokias šarvuotąsias mašinas.

Rusija ne kartą perspėjo NATO netelkti nuolatinių didelių pajėgų palei jos sienas. Kai kurios Aljanso narės, tokios kaip Vokietija, taip pat skeptiškai vertino bet kokį nuolatinį stiprių pajėgų dislokavimą. Esą tai pažeistų 1997 metų NATO ir Rusijos susitarimą. Tačiau naujasis JAV planas apeina šią kliūtį, nes techniškai tos pajėgos nebus nuolat dislokuojamos Rytų Europoje – maždaug kas devynis mėnesius vyks brigadų rotacija.

Skirs 3,4 mlrd. dolerių

Vasarį Pentagonas paskelbė sieksiantis, kad 2017 metų biudžete pajėgų rotacijai ir karinėms pratyboms Europoje būtų skirta 3,4 mlrd. dolerių. Faktiškai pagal šį planą siūloma Europoje, kurioje jau dislokuota motorizuotoji „Stryker“ brigada ir oro desantininkų brigada, nuolat laikyti trečią šarvuotąją kovinę brigadą.

2016 metais vadinamajai Europos padrąsinimo iniciatyvai numatyta 780 mln. dolerių. Iš šių lėšų turi būti finansuojamas šimtų JAV karių rotavimas Europoje, karinės pratybos ir kitos mokymo misijos. JAV kariuomenė Europoje nuolat laiko apie 62 tūkst. karinio personalo.

A. Carterio pasiūlymas keturgubai padidinti šią sumą leis JAV daugiau karių trumpam dislokuoti Europoje, taip pat pasiųsti papildomos įrangos ir pagerinti infrastruktūrą, leidžiančią įkurdinti gausesnes pajėgas.

Ketinimai didinti JAV karinę pagalbą buvo paskelbti praėjus metams, kai Gynybos departamentas atskleidė didelio masto planus įtvirtinti pajėgas Europoje – perkelti tūkstančius JAV kariškių ir civilių darbuotojų iš kai kurių bazių, daugiausia Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje, į Rytų Europą. Tikėtasi, jog tai leis sutaupyti apie 500 mln. dolerių per metus.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"