TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jei kaimynas musulmonas...

2013 05 16 8:33
Musulmonai meldžiasi mečetėje netoli Malagos (Pietų Ispanija). Reuters/Scanpix nuotrauka

Krikščionys bėga iš musulmoniškų šalių, o musulmonai vis labiau įsitvirtina Europoje. Nuo Belgijos iki Graikijos ir nuo Ispanijos iki Vokietijos itin sparčiai statomos mečetės. Šie metai bus rekordiniai pagal naujų islamo kulto statinių atsiradimą.

Nepaisant krizės nekilnojamojo turto rinkoje, viena didžiausių Europoje mečečių bus pastatyta Airijoje, už 10 km nuo Dublino. Tuoj prasidės milžiniškos mečetės statyba Lježe, trečiame didžiausiame Belgijos mieste, Valonijos regione. Ji atsiras 11 tūkst. kv. m plote, pagrindiniame pastate tilps 1000 tikinčiųjų, o dar ten bus biblioteka, kavinė ir kelios parduotuvės. Muedzino kvietimas melstis skambės iš 18 m aukščio minareto. Lježo merija neleido surengti protesto žygio prieš šios mečetės statybą.

Vokietijos Hamburgo mieste Kapernaumo bažnyčia bus paversta mečete. Miunchene politikai renka vietą didžiuliam islamo kompleksui su mečete, jis atsiras 6 tūkst. kv. m plote ir atsieis 40 mln. eurų.

Bankrutuojančios Graikijos valdžia įsipareigojo išleisti milijoną eurų pirmai oficialiai mečetei Atėnuose statyti. Maža to, vėliau stačiatikiškos šalies sostinėje dar bus pastatyta daugiau kaip dešimt musulmonų šventovių.

Škotijos Šv. Jono parapija Aberdyne pirmoji iš esančiųjų Jungtinėje Karalystėje sutiko dalytis savo patalpomis su musulmonais. Jie dabar bažnyčioje gali melstis 5 kartus per dieną, kaip to reikalauja jų tikėjimas.

Ispanijoje, Baskų krašto Portugaletės mieste, nepaisydami vietos gyventojų protestų, kovo pabaigoje musulmonai atidarė mečetę. Kas ketvirtas baskas pasisako prieš mečečių statybą jų krašte, o kas penktas nenorėtų, kad musulmonas būtų jo kaimynas. Naujos mečetės statomos ir Katalonijoje. Taip pat kovo pabaigoje Valensijoje, trečiame didžiausiame Ispanijos mieste, duris atvėrė nauja mečetė, o vietos musulmonų bendruomenės vadovas pareiškė, kad per 20 metų musulmonų skaičius Ispanijoje padvigubės, galimas dalykas, jog islamas ir vėl šalyje dominuos.

VIII amžiaus pradžioje iš Šiaurės Afrikos per Gibraltaro sąsiaurį į Iberijos pusiasalį įsiveržę maurai jame išsilaikė beveik 800 metų, kol žlugo paskutinė jų valstybė Granadoje. Iš Ispanijos juos galutinai išvijo monarchai katalikai Izabelė ir Ferdinandas.

Naujos mečetės statomos Liuksemburge, Šveicarijoje ir kitur žemyne. Mečetei į pietus nuo Stokholmo pirmą kartą per visą Švedijos istoriją leista iš minareto viešai kviesti melstis. Anksčiau tai buvo draudžiama, esą muedzino šaukiniai trikdo gyventojų ramybę. Nuo šiol jie aidi kiekvieną penktadienį maždaug 3-5 minutes per pietus.

Bijo plitimo

Sociologai pabrėžia, kad neigiamas požiūris į islamą šiuo metu būdingas Vakarų pasauliui. Apklausos rodo, kad europiečiai bijo islamo, nes laiko šį tikėjimą nesuderinamu su Vakarų vertybėmis. Tuo įsitikinę 50 proc. šveicarų. Jie ir ispanai - priešiškiausi islamui Europoje, Didžiojoje Britanijoje tokių - 45 procentai.

Grėsmę dėl islamo plitimo jaučia 42 proc. amerikiečių, 76 proc. izraelitų, 30 proc. Indijos ir 16 proc. Pietų Korėjos gyventojų taip pat nenori kaimynų musulmonų.

Kita vertus, 32 proc. apklaustųjų Turkijoje ir 27 proc. jų Izraelyje įžvelgia grėsmę krikščionybei plisti jų šalyje.

Bertelsmanno fondo apklausa buvo atlikta iš viso 13 valstybių. Pagal ją, 57 proc. šveicarų laiko save vidutiniškai arba labai religingais žmonėmis. Tačiau uoliausių tikinčiųjų centrai šiuo metu yra ne Europoje. 82 proc. turkų, 74 proc. brazilų, 70 proc. indų ir 67 proc. amerikiečių laiko save "vidutiniškai", "gana" arba "labai religingais" žmonėmis. Į tikėjimą mažiausiai linkę švedai (28 proc.) ir izraelitai (31 proc.).

Amerikiečių "Pew" centras taip pat atliko apklausą "Musulmonų pasaulis: religija, politika, visuomenė" 39-iose Europos, Azijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalyse. Daugiau nei pusė musulmonų visame pasaulyje pasisako už šariato teisę valstybėse, kuriose jie gyvena, bet atskirose šalyse duomenys skiriasi. Pavyzdžiui, Afganistane šariato nori 99 proc. apklaustųjų, o Azerbaidžane - tik 8 proc. jų. Afganistane ir Pakistane apklaustieji palaiko mirties bausmę už tikėjimo išsižadėjimą bei fizines bausmes, tokias kaip nuplakimas ir rankų kapojimas. Tačiau drauge net 96 proc. apklaustųjų Pakistane yra už tai, kad kiekvienas laisvai galėtų išpažinti savo tikėjimą.

Prieš religinį ekstremizmą nusiteikę 78 proc. Indonezijos, 72 proc. Gvinėjos Bisau, 68 proc. Irako, 67 proc. Egipto ir tiek pat Tuniso gyventojų. Tačiau net 40 proc. palestiniečių sveikina smurtą dėl islamo, Afganistane tokių yra 39 proc., Egipte - 29 proc., Bangladeše - 26 procentai.

Krikščionių išvarymas

JAV islamo žinovas Raymondas Ibrahimas, neseniai Amerikoje pasirodžiusios knygos "Vėl nukryžiuotas: naujo islamo karo prieš krikščionis demaskavimas" ("Crucified Again: Exposing Islam's New War on Christians") autorius, teigia, kad šiuo metu krikščionys masiškai pasitraukia iš islamo pasaulio, kurio didžioji dalis iki musulmonų užkariavimų buvo krikščioniška.

Remdamasis JAV religinės laisvės komisijos išvadomis, tyrinėtojas teigia, kad matomas precedento neturintis reiškinys - kiekvienais metais vis daugiau krikščionių pasitraukia iš regiono. Krikščionys gali apskritai dingti iš tokių šalių kaip Irakas, Afganistanas ir Egiptas.

Iš diktatoriaus išsivadavęs Irakas gerai parodo, kas laukia krikščionių musulmoniškose šalyse. 2003 metais Irake gyveno ne mažiau kaip milijonas krikščionių, o dabar jų ten - mažiau nei 400 tūkstančių. Tai antikrikščioniškos kampanijos rezultatas. Po amerikiečių įsiveržimo šalyje sugriauta daug bažnyčių ir nužudyta krikščionių, kai kurie - labai žiauriai (nukryžiuoti, nukirsdinti). Lygiai tas pats dabar vyksta Sirijoje. Ten ištisi miestai ir net regionai, kuriuose daugelį amžių gyveno krikščionys, atsikratė šio tikėjimo išpažinėjų. Egipte po Arabų pavasario tėvynę paliko apie 100 tūkst. krikščionių koptų. Egipto koptai dažnai išvejami iš savo namų, jiems grasinama, prieš juos naudojamas smurtas.

Irakas, Sirija ir Egiptas priklauso arabų pasauliui, bet panašiai klostosi ir vadinamosios juodosios Afrikos šalyse. Islamistams įsitvirtinus Malyje 2012 metais šalį paliko mažiausiai 200 tūkst. krikščionių, jų šventyklos ir turtas išgrobstytas arba sunaikintas. Islamistai net kankindavo gyventojus, kad šie išduotų giminaičius ar kaimynus krikščionis.

Krikščionys išvažiuoja net iš kai kurių teritorijų Europoje, pavyzdžiui, iš Bosnijos. Ten liko tik apie 440 tūkst. katalikų, o tai - tik 50 proc. iki karo gyvenusių krikščionių.

R.Ibrahimas mano, kad krikščionių diskriminavimas islamo pasaulyje yra "musulmonų viršenybės" ir islame gilias šaknis suleidusio priešiškumo visiems ne musulmonams padarinys. Kai kuriose šalyse krikščionių persekiojimo problemos išspręsti jau neįmanoma, pavyzdžiui, Irake, kur krikščionys iš esmės jau išnaikinti, arba Šiaurės Afrikoje, čia jų liko mažiau nei 1 procentas.

***

Egipto koptų bažnyčia Šarm el Šeiche įkurta atokiau nuo centro, gana apleistame pakraštyje. Tačiau šventovės vidus gana puošnus, išsiskiriantis savitu stiliumi. Krikščionių koptų bendruomenei save priskiria apie 10 proc. Egipto gyventojų. Mieste kyla ne viena nauja mečetė, naujų bažnyčių nestatoma.

Buvusi privati nuverstojo Egipto prezidento Hosnio Mubarako mečetė dabar atvira visiems - net ir turistams kitatikiams. Jos knygynėlyje galima rasti nemokamos literatūros apie islamą net lietuvių kalba.

Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

EuropeNews, "The Local", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"