TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ji pakeitė Didžiąją Britaniją

2013 04 09 6:46
Viena garsiausių pasaulio politikių M.Thatcher. /Reuters/Scanpix nuotraukos

Netikėtai ištikus insultui mirė buvusi britų premjerė Margaret Thatcher. Jai buvo 87-eri. Ši moteris įėjo į XX amžiaus istoriją pelniusi Geležinės ledi pravardę.

Apie M.Thatcher buvo sakoma, kad ji gimė su vyriška galva ant moteriško kūno. Šios moters protas, valia ir mokėjimas žvelgti į ateitį padarė ją viena garsiausių ir labiausiai gerbiamų XX amžiaus antrosios pusės politikų. M.Thatcher įtaka buvo tokia stipri, kad iki šiol pasaulyje kalbama apie tečerizmą - politinę srovę, kuriai būdingi ryžtingi veiksmai, nepaisant nei kritikų prieštaravimų, nei rėmėjų abejonių.

Sovietų imperijos žlugimas ir komunizmo idėjų pralaimėjimas, laisvosios rinkos triumfas ir valstybės kišimosi į ekonomiką sumažėjimas - tai įvykiai, pakeitę pasaulio veidą antrojo tūkstantmečio pabaigoje. Ir visuose jų dalyvavo arba bent paskatino juos M.Thatcher, pirmoji moteris, sugebėjusi tapti Didžiosios Britanijos premjere per visą tos šalies istoriją.

Protas ir darbštumas

Margaret Hilda Roberts jau vaikystėje pasižymėjo skvarbiu protu ir nepaprastu darbštumu. Gauta stipendija leido krautuvininko dukrai vykti studijuoti į Oksfordą, apie ką iki tol ji nebūtų drįsusi nė pagalvoti. Viename garsiausių pasaulio universitetų Margaret studijavo chemiją ir teisę, o paskui kurį laiką dirbo mokslinį darbą kaip chemikė. Tačiau ji, aktyvi asmenybė, negalėjo likti nuošalyje nuo visuomenės gyvenimo. Margaret įstojo į konservatorių partiją ir čia ėmė greitai daryti karjerą. 34 metų M.Thatcher jau sėdėjo parlamente, buvo ištekėjusi už verslininko Deniso Thatcherio ir augino du vaikus. Dar po 10 metų ji tapo švietimo ministre ir manė, jog tai - karjeros viršūnė.

Tačiau šią protingą ir darbščią moterį lydėjo sėkmė. 1975 metais ji nusprendė mesti iššūkį tuometiniam konservatorių partijos lyderiui Edwardui Heathui - nusitaikė į jo vietą. Kita britė net nebūtų drįsusi apie tai pagalvoti. Rimta varžove jos nelaikė ir pats E.Heathas. Ir be reikalo, nes pralaimėjo. Per rinkimus jo konkurentės elgesys ir veikla dar kartą patvirtino - tai nepaprasta asmenybė.

Privatizavimo šalininkė

Tuomet M.Thatcher dar buvo atsargi, bet lydere ją padarė teisinės diskusijos, kuriose ši moteris dalyvavo. Kai reikėjo kalbėti apie laisvąją rinką, Margaret nebuvo lygių. Jau pirmas jos mūšis su profsąjungomis, išsprūdusiomis iš valstybės kontrolės, baigėsi sėkme. M.Thatcher pasiekė, kad parlamentas įstatymais apribotų profesinių sąjungų privilegijas, ir visiems laikams išsprendė jų problemą Didžiojoje Britanijoje. Vietinės valdžios įtaką ji sumažino iki paslaugų teikimo gyventojams. Kai 1980 metais ši moteris retoriškai paklausė, kas valdo Didžiąją Britaniją, jau visi žinojo, kad valstybę valdo Margaret Thatcher.

Tačiau M.Thatcher vykdoma politika, jai esant valdžioje, labiausiai po Antrojo pasaulinio karo suskaldė britų visuomenę. Ne visiems atrodė protingos ir premjerės ekonominės reformos. Tuo metu, kai likusi Europa tebeflirtavo su socializmu ir vyriausybės norėjo reguliuoti ekonomiką, M.Thatcher ėmėsi privatizuoti pramonę. Iki tol nuostolingos buvusios valstybinės kompanijos pradėjo duoti pelną, o kai kurios net tapo savo šakos lyderėmis Europoje.

M.Thatcher laimėjimais susidomėjo ir kitos šalys. Devintąjį dešimtmetį jau beveik 50 pasaulio valstybių kūrė privatizavimo programas, metė stambiausių valstybinių įmonių akcijas į biržą, ir šios dažniausiai tapdavo pelningos. Valstybinį sektorių sumažino net kairiosios orientacijos šalys. Vyriausybės siuntė į Didžiąją Britaniją vadybininkus ir teisininkus, kad tie pasimokytų iš britų, ką ir kaip reikia daryti.

2010 metais Lordų rūmuose daryta viena paskutinių viešų M.Thatcher nuotraukų. 

Valios jėga ir moteriškumas

Šiandien jau visuotinai pripažįstama - tai buvo didžiausias britų įnašas į pasaulio ekonomiką po Johno Maynardo Keyneso laikų.

M.Thatcher paskaitos apie rinkos pranašumus ir minimalų valstybės kišimąsi žavėjo tiek ekonomistus, tiek politikus. Jos ekonominę politiką imta kritikuoti tik po 2008 metų, kai pasaulis ėmė grimzti į krizę. Tada vėl atgimė kalbos apie valstybės reguliavimo būtinybę.

Ranka rankon su R.Reaganu

Tačiau M.Thatcher tapo pasaulio lydere ne dėl laimėjimų ekonomikos srityje, o politikoje. 1975 metais konservatoriams laimėjus rinkimus į parlamentą, ji automatiškai tapo ministre pirmininke. M.Thatcher kažkaip mokėjo suderinti nepaprastą valios jėgą ir moteriškumą. Kai britai pasiekė pergalę per 1982 metų karą su Argentina, jau niekas neabejojo, kad prie valdžios vairo stovi tikrai geležinė moteris, ir ji vėl laimėjo rinkimus, šįkart didžiule persvara.

Premjerei užteko išminties nesikišti į kariuomenės veiksmus ir jai nevadovauti. M.Thatcher tik pasakė vadams, ką nori pasiekti, ir leido šiems veikti savarankiškai. Be to, jie žinojo, kad ministrė pirmininkė moka vertinti drąsą ir ištikimybę, nes pati pasižymėjo tomis savybėmis.

Pasaulis vis labiau domėjosi šios politikės metodais ir siekė ją mėgdžioti. M.Thatcher nepaprastai žavėjosi JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. Jis taip pat leido JAV kompanijoms veikti savarankiškai ir sumažino mokesčius. Abu vadovai puikiai sutarė ir tarptautinėje arenoje, abu stengėsi spausti Sovietų Sąjungą, skatinti joje reformas. M.Thatcher ragino R.Reaganą ginkluotis, o tai privertė Kremliaus lyderius sėsti prie derybų stalo. Britų premjerė palaikė R.Reagano požiūrį į SSRS kaip į "blogio imperiją" ir manė, kad kuo greičiau ji žlugs, tuo bus geriau.

Kad į valdžią atėjęs Michailas Gorbačiovas ėmėsi reformų, nemažas ir M.Thatcher nuopelnas. Taip Europoje žlugo totalitarizmas ir iniciatyvos slopinimas, o jų vietą užėmė britų premjerės propaguojamos vertybės - laisva mintis ir laisva rinka.

Skaudus pasitraukimas

Smulkaus krautuvininko dukters dėka pasaulis į trečiąjį tūkstantmetį žengė tikėdamas, kad nieko nėra efektyvesnio už valios jėgą, paremtą aiškiomis, paprastomis, bet veiksmingomis idėjomis. 11 metų išbuvusi valdžioje, ilgiau už bet kurį kitą Didžiosios Britanijos premjerą praėjusiame amžiuje, 1990-aisiais M.Thatcher, negavusi savo partijos paramos dėl skirtingai suprantamos bendros Europos politikos, atsistatydino.

Savo pasitraukimą iš didžiosios politikos Geležinė ledi išgyveno labai skaudžiai. Po poros metų karalienė Elžbieta II, atsilygindama M.Thatcher už nuopelnus valstybei, padarė ją Kesteveno baroniene, nors jai esant valdžioje šių moterų santykiai buvo gana sudėtingi. Taip ledi tapusi buvusi britų premjerė iki gyvenimo pabaigos gavo vietą Lordų rūmuose, bet tai, žinoma, neprilygo didžiajai politikai.

Nors ir pasitraukė iš jos, M.Thatcher vis tiek liko drausminga ir pareiginga. Moteris anksti keldavosi ir dirbo pačios įkurtame subsidijų fonde. Tačiau 2002-aisiais politikės sveikata ėmė blogėti. Po kelių nedidelių insultų gydytojai jai patarė viešai nebekalbėti, be to, vis labiau progresavo Alzheimerio liga. Šią vasarą dėl prastos sveikatos M.Thatcher negalėjo dalyvauti karalienės Elžbietos II žengimo į sostą 60-ųjų metinių proga buvusiems britų premjerams surengtuose iškilminguose pietuose.

M.Thatcher dar gyvai esant britai diskutavo, ar didžioji politikė bus pagerbta valstybinėmis laidotuvėmis. Šia tema ji pati kalbėjosi su karaliene 2008 metais ir pareiškė norą būti palaidota Londono Šv. Pauliaus katedroje. Tačiau jau aišku, kad valstybinių laidotuvių nebus, nors jos ir bus iškilmingos. Po ceremonijos M.Thatcher palaikai bus kremuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"