TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jie buvo panašūs į mus

2014 09 03 6:00
Gibraltare prie jūros gyvenę neandertaliečiai valgė ruonius, delfinus, vėžiagyvius, karvelius. Nikola Solic/Reuters nuotraukos

Prieš maždaug 40 tūkst. metų padaryti įrėžiai vieno Gibraltaro urvo sienoje tikriausiai byloja, kad neandertaliečių intelektas buvo pažangesnis, negu manyta iki šiol.

Prie šios išvados mokslininkai priėjo aptikę įrėžius giliai Goramo urve, esančiame Didžiosios Britanijos valdomame Gibraltare. Tai pirmi pasaulyje rasti neandertaliečių urvų raižiniai.

Tačiau ar tie susikertantys gilūs horizontalūs ir vertikalūs įrėžiai yra menas? Archeologai atsisako daryti tokią radikalią išvadą, tačiau teigia, jog ši kūryba tikriausiai rodo, kad neandertaliečiai iš tikrųjų gebėjo abstrakčiai mąstyti ir reikšti savo mintis, nors tokia prielaida ilgą laiką buvo neigiama.

„Dėl to neandertaliečiai tampa dar artimesni mums, – sakė Gibraltaro muziejaus direktorius profesorius Clive'as Finlaysonas, tyrimus atliekančios tarptautinės grupės koordinatorius. - Tai byloja apie didelius neandertaliečių abstraktaus mąstymo gebėjimus. Jie atitinka šiuolaikinių žmonių gebėjimus."

Šių tyrimų išvados paskelbtos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“. Straipsnį „Gibraltare neandertaliečių sukurtas uolų raižinys“ ("A rock engraving made by Neanderthals in Gibraltar") parengė mokslininkų komanda, kurioje buvo neandertaliečių tyrimų specialistų, tokių kaip profesoriai Joaquinas Rodriguezas-Vidalis, Francesco d'Errico ir Francisco Gilesas Pacheco.

„Sąmoningai nutapyti arba išraižyti atvaizdai ant urvų sienų pripažįstami kaip svarbus žingsnis žmonių mąstysenos evoliucijoje. Iki šiol manyta, jog jis būdingas vien šiuolaikiniams žmonėms“, – rašė autoriai.

Gibraltaro urvai, kuriuose aptinkama neandertaliečių pėdsakų.

F. d'Errico, dirbantis Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS), pareiškė, kad tos linijos yra „pirmasis urvų meno pavyzdys, neandertaliečių sukurtas abstraktus atvaizdas, giliai išraižytas uoloje toje urvo dalyje, kurioje jie gyveno“. Raižinys, aptiktas po daug metų trukusių kasinėjimų Goramo urve, slypėjo po neandertaliečių gyvenamojo laikotarpio nuosėdų sluoksniu, o šis - po šiuolaikinių žmonių kultūriniu sluoksniu. Tai pirmas mokslininkų atidengtas pamatinės uolienos plotas, todėl tikėtina, kad bus rasta ir daugiau raižinių.

Tyrėjai taip pat mėgino išsiaiškinti, kaip tie įrėžiai buvo padaryti. Jie pasinaudojo akmeniniais neandertaliečių įrankiais ir įsitikino, kad kiekviena linija galėjo būti įrėžta tik nuosekliai atliekant pasikartojančius judesius ta pačia kryptimi. „Vienai tų linijų išraižyti reikėjo 60 brūkštelėjimų, ir visuomet ta pačia kryptimi“, – nurodė C. Finlaysonas. Profesorius pridūrė, kad visam raižiniui sukurti reikėjo maždaug 317 brūkštelėjimų. „Mes iškart įsitikinome, jog tai ne atsitiktinė žymė. Tam reikėjo pastangų“, – paaiškino jis.

Raižinys buvo aptiktas tolimiausioje Goramo urvo dalyje, atsiveriančiame Viduržemio jūros pakrantės skardyje. Ankstesni radiniai leidžia daryti išvadą, kad toje urvo vietoje neandertaliečiai ilsėdavosi.

Tai toli gražu ne pirmas tyrimas, parodęs, jog neandertaliečiai buvo artimesni mūsų rūšiai, nei manyta anksčiau. Kasinėjimai tame pačiame Gibraltaro urve atskleidė, kad neandertaliečiai galbūt gaudydavo, mėsinėdavo ir kepdavo laukinius karvelius – gerokai anksčiau negu šiuolaikiniai žmonės pradėjo nuolat valgyti paukštieną. Kiti neseniai atlikti tyrimai rodo, jog neandertaliečiai tikriausiai vartojo ne vien mėsą, bet ir augalus, uogas bei riešutus; jie rūpinosi pagyvenusiais gentainiais ir naudojo išmoningus kaulinius įrankius.

Ši mįslinga žmonių evoliucijos medžio šaka gyvavo dalyje Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų prieš maždaug 300 tūkst. metų, tačiau vėlesnių negu 30–40 tūkst. metų jų fosilijų neaptinkama.

BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"