TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jie pasirodo, pavagia ir pradingsta

2012 05 19 6:06

Kai šveicarų savaitraštis "Die Weltwoche" parašė, kad iš Rytų Europos atkeliaujantys romai vagia, siunčia moteris parsidavinėti, o vaikus - elgetauti, skandalas kilo kone visoje Vakarų Europoje, daug kas ėmė tvirtinti, kad tai rasistinis požiūris. Manoma, kad pats straipsnis bei vėliau kilusi diskusija turėtų būti įdomi ir LŽ skaitytojams.   

"Die Weltwoche" parašė: "Jau keleri metai romų gaujos siaučia Šveicarijos pasienio kantonuose. Tikslių duomenų apie šios tautinės grupės nusikaltimus nėra. Policijos kriminalinė statistika pateikiama pagal tautybę, ne pagal etnines grupes. Romai nuolat keičia savo stovyklų vietą pasienio regionuose. Freiburgo kantono policija apskaičiavo, kad nepilnamečiai romai kasmet įsilaužia į maždaug du šimtus namų. Pastaruoju metu užsieniečių nusikaltėlių gaujos - iš Balkanų, ypač Rumunijos, nelegaliai Šveicarijoje gyvenantys šiaurės afrikiečiai ir savo operacinę bazė Milane turintys bei tarp Italijos ir Paryžiaus apiplėšinėjantys butus romai - ryžtasi brautis ir į šalies gilumą. Ženevos ir Cugo kantonuose įsilaužimų gerokai padaugėjo.

Ciuriche veikiančio Rromų (dvi r) fondo žiniomis, Šveicarijoje gyvena apie 50 tūkst. čigonų. Dauguma jų kaip svetimšaliai darbininkai atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Daugelis jų - sėslūs ir "visiškai" integruoti (tik apie 200-300 laikomi klajokliais), dažnai aplinkiniai nė nežino, kad šie žmonės yra romai, nes jie skelbiasi esantys serbai, italai, ispanai ir t.t. Neseniai daug romų atvyko iš Kosovo ir kitų buvusios Jugoslavijos sričių.

Europos romai

Manoma, kad visoje Europoje gyvena 8-12 mln. romų. Ši savo kultūrą ir kalbą turinti tauta kilo ir Indijos, iš kur prieš VIII amžių iškeliavo Europos link. Daugiausia jų įsikūrė Rumunijoje (apie 2-3 mln.), apie milijoną romų gyvena Bulgarijoje, Ispanijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje, keli šimtai tūkstančių - Čekijoje ir kitose Rytų Europos šalyse. Jų identitetas susijęs ne su tėvyne, pilietybe ar pan., bet su kalba, kultūra ir svarbiausia - tradicijomis. Romas - pirmiausia šeimos ir grupės narys ir tik vėliau kurios nors valstybės pilietis (žodis "roma" reiškia "vyrai" arba "sutuoktiniai", vienaskaita - "rom", moteriška giminė - romni).

Daugumoje šalių romų padėtis vargana. "Svarbiausia problema -integracija, darbas ir išsilavinimas. Bėda ta, kad romai neturi profesinės kvalifikacijos. Nepavykus pagerinti romų išsilavinimo, o tuo pačiu ir jų gyvenimo sąlygų, gresia tokio masto problema, kurios įveikti nebus įmanoma", - rašo George'o Soroso remiamas ir būstinę Ciuriche turintis fondas.

Šveicarija tai jaučia vis labiau. Susitvarkyti su romais reikia vis daugiau policijos ir teisėsaugos pastangų. Viešai apie tai retai kalbama, nes nenorima skatinti senų laikų išankstinių nuostatų, tad romai akivaizdžiai naudojasi mažumos privilegijomis.

Praktiškai romų nusikaltimai - vadinamasis kriminalinis turizmas. Iš užsienio jie surengia žaibiškas atakas, plėšia ir kuo greičiau dingsta su grobiu. Dažniausiai iš Rumunijos, Bulgarijos, Serbijos, Kroatijos atkeliavę romai įtraukia į nusikaltimus savo vaikus. Plėšikavimo žygiai prasideda iš pasienio regionuose, pavyzdžiui, Elzase ar Šiaurės Italijoje įrengtų stovyklų. Čigoniukai vagia iš kišenių (dažniausiai nukenčia vyresni žmonės), įslenka arba įsilaužia į namus, pagrobia pinigus, papuošalus ir kitus vertingus daiktus. Pernai Tesino kantono policija suėmė 39 mažamečius romus, kurie į namus įsilaužė 95 kartus ir pavogė daiktų už 2,61 mln. frankų (8 mln. litų).

Vatlando kantono policija teigia, kad romai plėšikavimo metodus vis tobulina. Pradžioje į vilas ir butus lauždavosi suaugusieji, o dabar automobiliu atvažiuoja nepilnamečiai. Čigonai Prancūzijoje perka pigius senus automobilius, būtinai su registracijos numeriu, kuriais 14-mečiai paaugliai kerta sieną.

Savo amatui mažieji čigoniukai kruopščiai ruošiami. 12 metų jie išmoksta įsmukti į namus pro neužrakintas duris arba atvirus langus. Sulaukę 14-os jie jau moka išlaužti duris specialiais įrankiais. Policija bejėgė: pagautus mažamečius nusikaltėlius ji perduoda jaunimo prokuratūrai, kuri palaiko juos porą areštinėje, paskui jie sugrįžta pas saviškius. Pastaruoju metu tėvai net neatvyksta pasiimti savo vaikų, o siunčia advokatus, nes bijo būti apkaltinti bendrininkavimu.

Elgetavimas

Šveicarijos spauda nuolat rašo apie romų elgetavimą, ypač Ženevoje. Nors nuo 2008 metų mieste elgetauti uždrausta, apie 200-300 elgetų (suaugusiųjų ir vaikų) iš Rumunijos nuolat apgulę miestą. Elgetos darosi vis agresyvesni. Jie netiesia rankos prašydami išmaldos, bet įžūliai kabinėjasi prie žmonių restoranuose, vagia turguose ir parduotuvėse. Kas dvi savaitės policininkai išardo romų stovyklas po tiltais, kad šie ten neapsistotų ilgam. Pernai tvarkos saugotojai iš patilčių išvežė 45 tonas įvairių rakandų.

Policija atlieka Sizifo darbą, nes nuolat baudžiami tie patys elgetautojai. Per trejus su puse metų Ženevos policija skyrė 13 634 baudas 1516 asmenų. Bendra suma sudarė 1 629 380 frankų, tačiau buvo sumokėta vos 35 177 frankai. Užtat beviltiška kova su čigonais kainavo 3 mln. frankų.

Elgetaujantieji nebūtinai vargšai. Sausio pabaigoje prie vieno prekybos centro policija norėjo suimti keturis romus vyrus, apsimetusius kurčnebyliais. Šie pabėgo su Bulgarijoje registruotu BMW.

Elgetavimas gerai organizuotas. Motinos su kūdikiais ir vaikais, neįgalieji pervežami iš miesto į miestą. Jie gali keliauti dėl galiojančios judėjimo laisvės, o sulaikytieji apsimeta turistais. Organizatoriai nuolat stebi savo globotinius ir surenka pinigus.

Prekybos žmonėmis ekspertai vaikus labiau laiko aukomis nei nusikaltėliais. Romų gaujoms, dažniausiai atkeliavusioms iš Bulgarijos ir Rumunijos, jie parduodami arba paskolinami, o stovyklose išmokomi elgetauti ar vogti.

Prostitutės

Pasinaudodamos judėjimo laisve į Šveicariją atvyksta vis daugiau prostitučių. Ciuricho policijos duomenimis, pusė naujokių kilusios iš Vengrijos ir Rumunijos, vieša paslaptis, kad dauguma prostitučių - Rytų Europos romni, t. y. čigonės. Nuo praėjusių metų mieste sugriežtinta leidimų dirbti tvarka. Prostitutės privalo turėti sveikatos draudimą ir įrodyti, kad dirba "savarankiškai", t. y. be sąvadautojo.

Iš tiesų yra priešingai. Didžiausią reikšmę turi gaujos struktūra ir šeimos santykiai. Dažnai vyrai įtraukia moteris ir vaikus į nelegalią veiklą. Šeimos struktūra leidžia nusikaltėliams išnaudoti savo aukas, nes pasitraukusios iš verslo moterys praranda ne tik sąvadautoją, kuris dažnai yra ir jų vadinamasis partneris, bet ir savo šeimą.

Moterys išnaudojamos nesant galimybės įsidarbinti gimtojoje šalyje. Jos finansiškai priklausomos nuo savo partnerių ir šeimų, kurios pasiima didžiąją dalį jų uždirbtų pinigų. Ypatingą vaidmenį vaidina "kapo" - moterys, sąvadautojų patikėtinės, kurios kontroliuoja gatvėse dirbančias prostitutes ir surenka pinigus. Romai jas vadina "tankais". Sąvadautojams tokia sistema naudinga - nereikia patiems eiti į gatvę, todėl mažėja rizika būti sulaikytiems. Be to, moterys prižiūrėtojos kelia mažiau įtarimų.

Judėjimo laisvės tamsioji pusė

Kriminalinis turizmas, organizuotos elgetų gaujos, gatvės prostitucija turi politinių priežasčių. Šengeno sutartis, pasienio kontrolės nebuvimas ir judėjimo laisvė labai naudinga nusikaltėliams. Tačiau gyventojus tai piktina. Šveicarijos teisingumo ministrė Simonetta Sommaruga skatina kuo greičiau grąžinti pasienio kontrolę. Prieš metus to paties norėjo ir Prancūzija. Tuometinis prezidentas Nicolas Sarkozy net grasino, kad Prancūzija išstos iš Šengeno zonos. Šveicarija, kuri nėra ES narė, laikosi santūriai. Ji neturi balsavimo teisės Šengeno sutarties klausimais, todėl bejėgė sustabdyti plėšikaujančius romus.

Reakcija

Šis "Die Weltwoche" straipsnis sulaukė daug kritikos Vokietijoje. Priekaištauta ne tik dėl viršelyje išspausdintos purvino romų berniuko, nukreipusio žaislinį pistoletą į stebėtoją, nuotraukos. Šveicarijoje, Austrijoje ir Vokietijoje pasipylusius skundus ruošiasi nagrinėti Federacinė antirasistinė komisija. Nors straipsnyje cituojami labiausiai nuo kriminalinio turizmo nukentėjusių kantonų policijos vadovai, savaitraštis kaltinamas rasizmu.

Jaunieji žalieji atvirame laiške apkaltino savaitraščio redaktorių Rogerį Koeppelį "su nusikaltėliais sutapatinus visą 8-12 mln. tautą". Esą straipsnio autoriai nesiūlo, kaip padėti vargstantiems žmonėms, o nori Šveicariją paversti atskira sala ir vėl įvesti pasienio kontrolę. Šveicarų rašytoja Sibylle Berg "Twitter" socialiniame tinkle žurnalą pavadino "naujuoju smogiku".

Šveicarijos žiniasklaidos ekspertas Peteris Studeris labiausiai piktinosi "rasistine" nuotrauka viršelyje, nors apskritai straipsnį įvertino teigiamai. Kad straipsnis "labai gerai pagrįstas dokumentais", patvirtino ir savaitraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas bei straipsnio apie romus bendraautoris Philippas Gutas. Jis mano, kad būtina rimtai ir atvirai kalbėti apie "didžiausias problemas", nes tai "pirmiausia, padėtų vaikams, kurie išnaudojami nusikalstamais tikslais". Tarp kitko, viršelio nuotrauka daryta ne Šveicarijoje, bet Kosove. Įtalų fotografas Livio Mancini čigoniuką nufotografavo 2008 metais Gjakovos miesto šiukšlyne, kur romų vaikai žaidė su nuodingomis atliekomis.

Daugybė vokiečių ėmė aiškinti, kad iš straipsnio galima susidaryti įspūdį, jog visi romai - vagys. "Life foto" agentūra nusprendė teikti teisminį ieškinį, nes savaitraštis išspausdino ne Šveicarijoje, o Kosovo šiukšlyne darytą nuotrauką. Vokietijos Centrinė sinti ir romų taryba paskelbė ieškosianti nufotografuoto vaiko šeimos ir suteiksianti jai paramą, nes šis vaikas ne plėšikauja Šveicarijoje, o gyvena skurde Kosove. Sinti ir romų tarybos pirmininkas pareiškė, kad ryškių etninių bruožų berniukas "formuoja rasistinius stereotipus nacionalsocialistiniu stiliumi apibrėžiant tautinę mažumą".

Tačiau "Die Weltwoche" vyriausiasis redaktorius R.Koeppelis nebuvo linkęs nuleisti negirdom tokią kritiką. Jis apkaltino rašytoją S.Berg užgauliai pavadinus savaitraštį "naujuoju smogiku". "Mielai Sibyllei" redaktorius priminė, kad už tai ją galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes ji "savaitraštį sutapatino su antisemitiniu ankstesniuoju savaitraščiu", tačiau yra linkęs jos "groteskinį pareiškimą" laikyti vienkartiniu išsišokimu, jei ji pasirašys pridedamą atsiprašymą. S.Berg nusileisti neketina ir pasisamdė advokatą, kuris R.Koeppeliui pareiškė, kad jo klientė neleisianti jai užčiaupti burnos.

Netrukus "Welt Online" paskelbė interviu su "Die Weltwoche" vyriausiuoju redaktoriumi. Jame R.Koeppelis kaltinamas pažeidęs Šveicarijos antirasizmo įstatymą, numatantį atsakomybę už žmogaus žeminimą ir diskriminavimą dėl rasės, tautiškumo ar religijos. Redaktorius atsakė, kad jo savaitraštis nieko nediskriminuoja, tik pateikia faktus, remdamasis Šveicarijos policijos ir valdžios institucijų sukauptais faktais. Redaktoriaus mano, kad rasizmas atsiranda ten, kur tabu paverčiami ir nutylimi neigiami migracijos šalutiniai reiškiniai.

Titulinį straipsnį aptariant redakcijoje, visi sutiko, kad romų nusikalstamumas didėja, o jų vaikai išnaudojami verčiant juos nusikalsti ir įtraukiami į prostituciją. Straipsnyje nedaroma jokių nepagrįstų apibendrinančių išvadų. O dėl visus labai papiktinusios Kosovo romų berniuko nuotraukos viršelyje vyriausiasis redaktorius paaiškino, kad savaitraštis nepažeidė jokių įstatymų, nes nusipirko fotografiją per agentūrą. Šveicarijoje daryta nuotrauka nepanaudota todėl, kad straipsnyje nekalbama apie šalyje gyvenančius romus, bet apie nusikaltėlių romų gaujas, atvykstančias iš Rytų Europos.

Paklaustas, kaip vertintų, jei jo vadovaujamas savaitraštis būtų patrauktas teisminėn atsakomybėn už titulinį straipsnį, R.Koeppelis atsakė: "Tai esminis klausimas: ar gali laikraštis rašyti apie politiškai nekorektiškus ar politiškai nepageidautinus tikrus įvykius? Manau, tai būtina, ir ne tik rašant apie romus ir užsieniečių nusikalstamumą. Pavyzdžiui, būdamas dienraščio "Die Welt" vyriausiuoju redaktoriumi atkreipiau dėmesį, kad euras gali būti nestabilus. Tuomet taip pat sulaukiau aštrios kritikos. Norint problemą išspręsti būtina apie ją kalbėti. Tai ir yra demokratija. Skundai, pasitikėjimą žeidžiantys kaltinimai ir draudimai kalbėti problemų neišspręs. Žurnalistikos priedermė - pasirėmus tyrimais atskleisti trūkumus. Niekada nesuklysite taip elgdamiesi."

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"