TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jie planavo užlieti šalį krauju

2009 04 23 0:00
D.Schneiderio (kairėje) ir kitų kuopelės narių teismo procesas vyksta sustiprinto saugumo sąlygomis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kaip galėjo iš pažiūros normalūs vokiečiai planuoti kruvinas žudynes savo šalyje? Tai klausimas, neduodantis ramybės daugeliui Vokietijos gyventojų, stebinčių keturių teroristų teismo procesą. Jų sekimo ir sulaikymo operacijoje dalyvavo šimtai Vokietijos policininkų.

Du atsivertėliai musulmonai ir du turkai stojo prieš teismą Diuseldorfe. Jie kaltinami sąmokslu žudyti vokiečius civilius ir JAV karius.

"Pasaulis liepsnos!" - skelbiama viename perimtame šių islamistų, ketinusių įžiebti vadinamąjį šventąjį karą pačioje Europos širdyje, elektroniniame laiške.

Pasirengimas teroristų stovykloje.

Trys iš šių vyrų - 29 metų Fritzas Gelowiczas, 23 metų Danielis Schneideris ir 30 metų turkas Ademas Yilmazas - kaltinami dalyvavimu teroristų mokymo stovykloje Afganistano ir Pakistano pasienyje. Šią stovyklą įkūrė Uzbekijoje veikianti teroristų organizacija Islamo džihado sąjunga. Žvalgyba tvirtina, kad ji palaiko ryšius su "Al Qaeda". JAV valstybės departamentas teigia, kad Islamo džihado sąjunga atsakinga už koordinuotus sprogdinimus prie JAV ir Izraelio ambasadų 2004 metų liepą Taškente.

Kaltinamajame akte sakoma, kad detonatorius nusikaltėliams tiekė turkų kilmės Vokietijos pilietis 24 metų Atilla Selekas - ketvirtas teisiamasis. Gauja dirbinosi bombas, kurias rengėsi susprogdinti prie Ramšteine esančios JAV oro pajėgų bazės ir kitose vietose: kavinėse, diskotekose ir oro uostuose. Jie buvo numatę taikinius Frankfurte, Dortmunde, Diuseldorfe, Kelne, Štutgarte, Miunchene. Šios atakos turėjo būti įvykdytos prieš 2007 metų spalį, kai Vokietijos parlamentas balsavo dėl vokiečių karių misijos Afganistane pratęsimo.

Trys ekstremistai buvo suimti per kruopščiai suplanuotą operaciją tų pačių metų rugsėjį Vokietijoje, o ketvirtas Turkijoje, bet vėliau išduotas Vokietijai.

Namą apgulė policija

Vienu metu grupuotę sekė net 600 policininkų, informaciją jiems teikė Vokietijos žvalgyba ir CŽV. Kai sąmokslininkai išsinuomojo atokų kaimo namą ir ten pradėjo rinkti medžiagas sprogdinimams, policininkai, apsimetę kaimiečiais, miškininkais ir degalinių darbuotojais, apsupo visą regioną. Agentams pavyko prikaišioti name pasiklausymo blakių. Nusikaltėlių pokalbių išklotinės pateikiamos teismui. "Ramšteinas kuo puikiausiai tiks, - sako F.Gelowiczas. - Bet reikia dar ko nors - kavinės ar diskotekos. Jei kiekviena bomba užmuš po 50 ir dar bus sužeistųjų, iš viso turėsime 150 žuvusiųjų."

Gauja sukaupė name milžinišką kiekį (730 kg) koncentruoto vandenilio peroksido - 12 cisternų. Sumaišę jį su kitomis medžiagomis jie galėjo pasigaminti sprogmenų, kurių galia prilygtų 550 kg dinamito. Prieš dvejus metus ši cheminė medžiaga buvo panaudota per kruvinas atakas Londono transporto sistemoje. Tačiau kuopelę sekę pareigūnai pritaikė Skotlend jardo jau išbandytą metodą ir slapta pakeitė vandenilio peroksido tirpalą kita medžiaga, iš kurios bombų nepagaminsi.

Kaltintojai teigia, kad suimamas D.Schneideris sugebėjo pačiupti policininko ginklą ir iššauti. Pareigūnas buvo sužeistas. D.Schneideriui gresia papildomas kaltinimas pasikėsinimu nužudyti, už tai jis gali gauti kalėjimo iki gyvos galvos bausmę. Kitiems kaltinamiesiems gresia kalėti 10-15 metų.

Sunkūs klausimai visuomenei

Šis teismas sukėlė daug diskusijų Vokietijoje. Labai daug kalbama apie atsivertėlius į islamą. F.Gelowiczo ir D.Schneiderio ankstyvame gyvenime nebuvo jokių ženklų, kurie rodytų, kad vaikinai taps teroristų kovotojais. Jie augo kaip ir visi berniukai iš vidutinių vokiečių šeimų, lankė mokyklą, domėjosi amerikietiškuoju futbolu. Kai policija parodė kaimynams F.Gelowiczo nuotrauką, šie jį atpažino kaip "mūsų Fritzą". Kai jis priėmė islamo tikėjimą, tai labiau priminė paauglio maištą. Fritzas nuo 15 metų pradėjo lankytis Noi Ulmo musulmonų mečetėje Bavarijoje.

Terorizmo ekspertai sako, kad atsivertėliai būna daug radikalesni ir fanatiškesni už tuos, kurie buvo musulmonai nuo pat gimimo. Žvalgyba turi duomenų, kad apie 120-140 kovotojų iš Vokietijos baigė mokymus Afganistano ir Pakistano teroristų rengimo stovyklose ir apie pusė jų grįžo į Vokietiją.

Kitas vokiečius itin jaudinantis šios bylos aspektas yra tas, kad į sąmokslą įsitraukė du turkai. A.Selekas išlaikė savo turkišką pilietybę, nors augo Ulme, ten dirbo dažytoju. A.Yilmazas turėjo darbą universalinėje parduotuvėje. Vokietijoje gyvena didžiulė 2 mln. turkų mažuma, tačiau ši bendruomenė nėra politizuota, įtampa kyla nebent tuomet, kai tai paliečia kurdų ir turkų santykius. Jei Vokietijoje gyvenančių turkų jaunoji karta pasisuks į politinį radikalizmą, šaliai gali iškilti milžiniškos saugumo problemos.

Vokietija nepritarė 2003 metų JAV vadovaujamai invazijai į Iraką, bet į Afganistaną nusiuntė 3700 karių, kurie tarnauja NATO pajėgose. Dėl islamistų atakų grėsmės šalis sustiprino saugumą ir įtartinų asmenų sekimą. Didžiausias pavojus buvo iškilęs 2006 metų liepą, kai Kelno geležinkelio stotyje dviejuose keleiviniuose traukiniuose lagaminuose buvo palikti savadarbiai sprogmenys, bet nesprogo dėl blogų sprogdiklių. Nuteisti du asmenys, vienas kali Vokietijoje, kitas - Libane.

2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktai JAV taip pat buvo planuojami ir Vokietijos Hamburgo uostamiestyje, kur veikė "Al Qaedos" kuopelė, vadovaujama Mohammedo Attos. Šis pilotavo pirmąjį lėktuvą, kuris rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą Niujorke.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"