TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Joachimas Gauckas ir holokausto vėzdas

2008 metais garsių Europos politikų, buvusių politinių kalinių ir istorikų pasirašyta Prahos deklaracija iki šiol neduoda ramybės tiems, kurie bando pateisinti stalinizmo ir komunizmo nusikaltimus.

Saujelė tokių veikėjų atsiraitoję rankoves prieš Vokietijos prezidento rinkimus tiek 2010-aisiais, tiek šiais metais visaip bandė diskredituoti kandidatą į prezidentus Joachimą Gaucką. Jie negalėjo susitaikyti su mintimi, kad tokios didelės valstybės vadovas tarptautiniuose renginiuose autoritetingai primins, jog "Europa nebus vieninga, jei negalės dar kartą suvienyti savo istorijos, pripažinti komunizmo ir nacizmo bendru palikimu ir surengti sąžiningos bei išsamios diskusijos apie visus praėjusio amžiaus totalitarinius nusikaltimus".

Tokiems komunizmo nusikaltimų masto nenorintiems pripažinti veikėjams 2010 metų birželį Kijeve net pavyko surengti tarptautinę konferenciją. Vokiški portalai jau tuomet citavo toje konferencijoje Efraimo Zuroffo pasakytus Prahos deklaraciją smerkiančius žodžius.

Kas galėtų paneigti, jog vienas tos konferencijos tikslų buvo menkinti komunizmo nusikaltimus ir diskredituoti gulago kalinio sūnų J.Gaucką, kuris pirmasis Vakarų Europoje inicijavo komunizmo nusikaltimų tyrimą bei vertinimą ir pasiekė, kad suvienytoje Vokietijoje atsakingų postų neužimtų aktyviausi komunistinės ideologijos skleidėjai, o gyvi likę nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn.

"Iškreiptas supratimas"

2010 metais J.Gaucko kandidatūrą buvo iškėlę Vokietijos socialdemokratai ir žalieji. Tačiau tuomet valdančioji koalicija pasirinko Christianą Wulffą. Tačiau kai šiais metais socialdemokratai ir žalieji vėl į prezidentus pasiūlė J.Gaucko kandidatūrą, valdančioji koalicija (krikščionys demokratai, laisvieji demokratai, Krikščionių socialinė sąjunga) tam pritarė.

Aišku, E.Zuroffas ir šiais metais bandė paveikti vokiečių rinkėjus. Likus dviem dienoms iki rinkimų, populiarus dienraštis "Tageszeitung" paskelbė jo straipsnį "Iškreiptas J.Gaucko istorijos supratimas". Jame gausu Lietuvos skaitytojams girdėtų E.Zuroffo teiginių apie tai, kaip Europoje perrašinėjami istorijos vadovėliai, žinoma, kliūva ir Rytų Europos šalims, ypač Lietuvai bei Latvijai, "iškraipančioms" Antrojo pasaulinio karo istoriją ir vengiančioms kalbėti "apie kolaboravimą". Jame kritikuojama ir Prahos deklaracija bei jos signatarai. Taip pat teigiama, kad daugelis vokiečių yra "pavargę" nuo holokausto.

Oficialiojoje Vokietijos politikoje laikomasi požiūrio, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo didesni nei "realiojo" socializmo, t. y. komunistinės Sovietų Sąjungos. Dar neseniai tas, kuris teigdavo priešingai, galėjo nepadaryti karjeros.

Į minėtąjį straipsnį kartais vos pastebimai įsiterpia nežinomas "Tageszeitung" korespondentas, todėl vietomis sunku suprasti, kur E.Zuroffas cituojamas, o kur tik referuojamas. Nepasirašęs "bendraautoris" mums žinomos E.Zuroffo demagogijos nekritikuoja, tik primena jo einamas pareigas, taip pat nepamiršta pasakyti, jog neseniai išėjo "naujosios Vokietijos" politinę padėtį kritiškai vertinantis straipsnių rinkinys, tarp kurio autorių yra ir E.Zuroffas.

Tad nenustebino ir tai, kad kovo 17-ąją (likus vienai dienai iki Vokietijos prezidento rinkimų) paskelbtas rimčiausias atkirtis Wiesenthalio centro Jeruzalės biuro direktoriui taip pat buvo nepasirašytas. Matyt, didieji dienraščiai autoriaus neįsileido. Straipsnį, pavadintą "Gauckas ir holokausto vėzdas" paskelbė atviros visuomenės bičiuliai (Freunde der offenen Gesellschaft).

Įžangoje autorius primena minėtą "Tageszeitung" publikaciją, kurioje E.Zuroffas teigia, jog J.Gauckas - "falšyvas" žmogus, nes kartu su Vaclavu Havelu ir Vytautu Landsbergiu vienas pirmųjų pasirašė Prahos deklaraciją, kurioje reikalaujama, kad rugpjūčio 23-ioji visoje Europoje būtų paskelbta Atminimo diena.

Straipsnis pradedamas E.Zuroffo citata: "Užuot vadovavęsis įprastu nacistinės praeities vertinimu, kuris nors ir netobulas, sėkmingai funkcionuoja, jis (Gauckas) tikriausiai stiprins tuos balsus, kurie siekia menkinti holokausto reikšmę Vokietijos istorijoje ir pridengti jo suvokimą. Užuot tapęs pavyzdžiu pokomunistinei Europai, kuri patyrė visišką nesėkmę, nes neįstengė pažvelgti į kruviną savo praeitį Antrojo pasaulinio karo metais, jis (Gauckas) tikriausiai stiprins tendencijas, kuriomis siekiama išvengti atsakomybės ir vartytis savo, kaip aukos, vaidmens liūne."

Tai absurdiška

E.Zuroffas teigia, kad Rytų Europos kolaborantai padėjo naikinti žydus pramoniniu būdu, todėl "šios tautos neturi teisės komunistų ir sovietų vykdytų masinių ir tautų žudynių lyginti su nacionalsocializmu". Be to, komunistai vadovavosi kitais motyvais.

"Nes taip lyginant sąmoningai ignoruojami esminiai ideologijų skirtumai: nacių ideologija siekė naikinti tam tikrus žmones tik dėl jų kilmės, o jos komunistinio antipodo aukos buvo parenkamos pagal ekonominius ir politinius požymius. Teigiantieji, jog abu šie reiškiniai yra lygiaverčiai, nepastebi holokausto beprecedentiškumo ir padidina tikrąją istorinę komunizmo nusikaltimų reikšmę".

Vadinasi, jeigu nekenčiantys komunizmo buvo nužudyti, tai taip jiems ir reikia. Kadangi ukrainiečių egzistavimas trukdė Stalinui, juos paprasčiausiai reikėjo numarinti badu (dirbtinai sukeltas Ukrainos holodomoras vyko 1932-1933 metais). Gerai bent kad diskutuojama, ar aukų buvo 4 ar 12 milijonų. Vertėtų prisiminti ir tai, kad Stalinas jau buvo įsisiautėjęs, kai Hitleris dar nebuvo atėjęs į valdžią.

Regis, Henrykas M.Broderis neseniai yra pasakęs, jog tie, kurie holokaustą laiko nepakartojamu reiškiniu, neigia pavojų, kad jis vėl galėtų pasikartoti.

Žmonės, kurie stalinizmo nusikaltimus vadina baisiais ir atkreipia dėmesį į tai, jog jo aukoms nėra memorialų, nemenkina nei holokausto, nei latvių, lenkų ar ukrainiečių kolaborantų. Taip pat ir fakto, kad Aušvicą išvadavo Raudonoji armija. Bet ta armija pakilo į žygį ne žydų gelbėti ir ne Europai laisvės atnešti. Ji žygiavo skleisdama komunizmą-stalinizmą ir varydama nacius, su kuriais anksčiau ėjo išvien.

Vokiečių nepaveikė E.Zuroffo pamokslai

Gegužės 8-osios deklaracija, kurią pasirašė ir nuo komunizmo nukentėjęs V.Havelas, nereiškia holokausto menkinimo. Ji primena prieš žmoniją nukreiptus ir pagrįstai genocido vardu vadinamus nusikaltimus. J.Gauckas, V.Havelas ir kiti neskelbė konkurso, kuris genocidas labiau nepakartojamas, o E.Zuroffas tai daro ir pats tam konkursui vadovauja. Milijonams aukų bendra tai, kad jos kentėjo ir mirė. Ir visai nesvarbu, dėl kokių priežasčių - ekonominių, rasinių - - tai vyko. Tų žmonių nebėra. O stalinistų kaltę menkinantis E.Zuroffas pats daro tai, kuo kaltina J.Gaucką ir jo bendraminčius.

P.S. Minėtą straipsnį galima paskaityti adresu http://fdogblog.wordpress.com/2012/03/17/gauck-und-die-holocaust-keule/. Ypač rekomenduočiau jį paskaityti keliems lietuvių socialdemokratams, kad pasisemtų išminties iš savo bičiulių vokiečių. Jie galėtų pasižiūrėti ir Gideono Mathewso filmą "Sovietų istorija".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"