TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Johnas Meynardas Keynesas Azijoje

2010 08 18 0:00
D.Pillingas, P.Krugmanas.

Taip pavadino bendrą straipsnį dienraštyje "The New York Times" Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas ir dienraščio "The Financial Times" Azijos redaktorius Davidas Pillingas.

Davidas Pillingas:

"Kad ir kaip azijiečiai aukštintų taupymo vertybę, jų vyriausybės pasielgė kaip niekada drąsiai atidarydamos fiskalinius šliuzus. Viena priežasčių - kartūs 1997 metų Azijos finansų krizės prisiminimai, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kelias Azijos valstybes buvo privertęs imtis tam tikrų priemonių ekonomikai sureguliuoti. Dabar tos priemonės beveik visuotinai vadinamos šiurkščia klaida, be reikalo pabloginusia ūkio padėtį."

P.Krugmanas:

"Priešingai nei Vakaruose, Azijoje beveik nevyksta debatai dėl ūkio skatinimo efektyvumo. Tai įspūdinga. Galima pastebėti kelis įdomius dalykus. Pavyzdžiui, susidūrus su krize, Vokietijos veiksmai smarkiai skyrėsi nuo kalbų ir buvo ganėtinai "keinsiški" krizės metu. Neturiu supratimo, kas vyko Rusijoje, tačiau Pietų Korėja ir Kinija ėmėsi daug agresyvesnių skatinimo planų nei bet kuri Vakarų valstybė ir tai pasitvirtino.

Azijiečiai jautėsi tokie galingi ir dėl to, kad pakilimo metais jie tinkamai elgėsi. M.Keyneso ekonomika dažnai pašiepiama dėl nuolatinių deficitinių išlaidų. Tačiau deficitinės išlaidos yra priemonė, kurios galima imtis tik tada, kai ekonomika patenka į keblią padėtį, o palūkanų normos yra arti nulinės ribos. Kai ateina geri laikai, skolas reikia grąžinti."

D.Pillingas: "Ko gero, Azijos ūkio skatinimo planai prilygo ar net aplenkė parengtus Vakaruose. Tačiau situacija Vakaruose ir Azijoje - visiškai kitokia. Po 1997 metų krizės Azijos šalių vyriausybės paminkštino savo fiskalines pagalves, sukurdamos didžiulį rezervą. Gana keista, tačiau šis "apdairumas" reiškė, kad tokios neturtingos šalys kaip Kinija atsisakė išlaidų ir investicijų tam, kad palengvintų nesaikingą užsieniečių pirkimą. Tačiau tai reiškė, kad prasidėjus krizei jie turės pinigų išlaidoms."

P.Krugmanas:

"Taigi tai buvo fiskalinė George'o W.Busho laikų nuodėmė: deficitas išliko net gerais laikais, nebuvo net mėginama pasirengti ateities sukrėtimams."

Ir nesakykite: "Ko galima tikėtis iš politikų." Valstybės skolos santykis su BVP krito nuo 49 proc. 1993-aisiais iki 33 proc. 2001 metais. Ši mažėjanti tendencija galėjo ir išlikti. Tačiau kandidatas į prezidentus G.W.Bushas paskelbė, kad jeigu vyriausybė turi perteklių, vadinasi, ji surenka per daug mokesčių. Alanas Greenspanas (tuometinis Federalinio rezervo banko vadovas) pasakė Kongresui, jog reikia sumažinti mokesčius, kad skola nebūtų išmokėta per greitai. Taip prasidėjo nefinansuojamas karas ir visa kita tapo istorija.

Tačiau neatsižvelgiant į visa tai buvo galima imtis griežtų fiskalinių veiksmų. Tačiau to nepadarėme. Praeis mažiausiai dešimtmetis, kol sumokėsime už neatsakingumą esant geroms ekonominėms sąlygoms ir neryžtingumą - blogoms.

 

Parengė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"