TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jokios pažangos

2010 02 26 0:00
Turkija palaiko Azerbaidžaną
AFP/Scanpix nuotrauka

Net ir atnaujinus Turkijos ir Armėnijos diplomatinius santykius, praeities vaiduokliai niekur nepasitraukė.

Turkijos ir Armėnijos ministrai pernai rudenį pasirašė protokolus dėl diplomatinių santykių užmezgimo ir valstybės sienos atidarymo. Apžvalgininkai tai laiko istoriniu žingsniu siekiant sumažinti dešimtmečius trunkantį priešiškumą. Vis dėlto ratifikavimo procesas, netylant abipusiams kaltinimams, įstrigo. Turkai žada istorinius susitarimus su Armėnija ratifikuoti tik tada, jei Jerevanas atsitrauktų iš ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. "Armėnams pradėjus atsitraukimą iš kai kurių užimtų Azerbaidžano žemių, padidėtų ir Turkijos parlamentarų noras ratifikuoti Turkijos ir Armėnijos protokolus", - Lietuvoje lankydamasis sakė Turkijos ES reikalų ministras ir vyriausiasis derybininkas dėl narystės ES Egemenas Bagisas.

Turkija sienas su Armėnija uždarė 1993 metais, taip išreikšdama solidarumą Azerbaidžanui dėl Kalnų Karabacho konflikto. Šis musulmonų žemėse įsikūręs krikščionių armėnų gyvenamas anklavas nepriklausomybę paskelbė 1991 metais. Kilęs Armėnijos ir Azerbaidžano karas pasibaigė netvariomis paliaubomis 1994 metais. Vakar Azerbaidžanas vėl pagrasino, kad, armėnams nepasitraukus, Pietų Kaukaze kils "didysis karas".

"Turkija palaiko labai artimus santykius su Azerbaidžanu. Norėtume matyti besitęsiančios problemos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano sprendimą, juk 20 proc. Azerbaidžano žemių yra okupavę armėnai. Manau, atėjo metas skirtumus atidėti į šalį ir sutelkti dėmesį į bendrus interesus. Šių protokolų ratifikavimas Armėnijoje ir Turkijoje bus labai svarbus, bet pažanga siekiant taikos Kaukaze yra lygiai taip pat svarbi", - sakė Turkijos ministras.

Tiesa, tarptautiniai ekspertai tokią Turkijos poziciją vertina gana skeptiškai. Šalies nepalaiko ir nė viena didesnė sąjungininkė. JAV yra armėnų pusėje, Rusija taip pat skelbia, kad turkų ir armėnų santykiai negali turėti nieko bendra su Kalnų Karabachu. Jei sutarties dėl sienos nepavyks ratifikuoti, JAV Kongresas gali priimti rezoliuciją, pagal kurią 1915-ųjų metų turkų vykdytos armėnų žudynės būtų pripažintos genocidu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"