TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JT konferencija Etiopijoje – daug klausimų, mažai atsakymų

2015 07 16 12:02
JT vadovas sveikinasi su Senegalo prezidentu.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Nuo liepos 13 dienos Etiopijos sostinėje Adis Abeboje vyksta trečioji Jungtinių Tautų (JT) Vystymosi finansavimo konferencija. Keturios dienos plenarinių posėdžių, apskrito stalo diskusijų, spaudos konferencijų, užkulisinių pokalbių ir... Ar buvo pademonstruota valia tapti pirmąja žmonijos karta, panaikinusia skurdą? 

Tokią viltį dar prieš renginį išreiškė JT vadovas Ban Ki-moonas. Jis teigė, kad Adis Abejoje reikia ne gražių žodžių, o maisto. Tad pasaulio lyderiai turėtų įsipareigoti didesniam vystymosi finansavimui, kad maisto užtektų žmonėms visame pasaulyje.

Nauja skurdo samprata

JT valstybių narių, Europos Sąjungos, nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo daugybe klausimu: kaip padalinti atsakomybę tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių, kokio dydžio turėtų būti valstybių teikiama parama ir kokie jos prioritetai, kaip į finansavimą įtraukti privatų sektorių, kaip nacionalines politikas suderinti su vystymosi tikslais, kaip reguliuoti nelegalius mokesčių srautus etc. Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų (NNVBO) Platformos komunikacijos vadovė ir politikos patarėja Giedrė Biržytė teigia, kad nuo šiol daugiau atsakomybės turėtų tekti pačioms besivystančioms šalims: nebeliks tradicinės prarajos tarp turtingų pagalbos teikėjų klubo ir paramos gavėjų.

„Turėtų įsitvirtinti platesnė skurdo samprata, aprėpianti socialines, ekonomines žmonių teises ir aplinkosaugą“, – komentuoja ekspertė. Pasak jos, konferencijos metu akcentuojamas skurdo visuotinumo principas. Tai reiškia, jog skurdo esama ne tik sunkiai ekonomiškai besiverčiančiose valstybėse, bet ir išsivysčiusioje pasaulio dalyje, pavyzdžiui, JAV ar Europoje.

Nuo milijardų prie trilijonų?

Pasaulio bankas pareiškė, jog parama vystymuisi turėtų būti skaičiuojama nebe milijardais, o trilijonais. Adis Abeboje svarstomi įvairūs finansavimo būdai – ne tik tradicinė išsivysčiusių šalių parama. Kalbama apie efektyvų valdymą, vidinių besivystančių šalių resursų mobilizavimą, privataus sektoriaus įtraukimą, palankesnių prekybos sąlygų nustatymą, inovatyvių technologijų panaudojimą. „Numatoma, kad oficiali parama vystymuisi bus sutelkta į skurdžiausias šalis, kur be jų būtų sunku užtikrinti minimalias socialines sąlygas skurstantiems žmonėms: švietimą, sveikatos apsaugą ir pan. O inovatyvūs finansavimo būdai veiks ten, kur šalių vyriausybės bei privatus sektorius yra pajėgūs prisidėti prie vystymąsi skatinančių projektų“, – kalba G. Biržytė.

Afrikos Sąjungos pirmininkė ir JT vadovas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Pasak konferencijoje dalyvaujančio Lietuvos užsienio reikalų viceministro Rolando Kriščiūno, tik bendromis pastangomis galima užtikrinti ambicingų vystymosi darbotvarkės po 2015 metų tikslų įgyvendinimą, todėl svarbu, kad vyriausybės, verslas, nevyriausybinės organizacijos, privatūs fondai, parlamentarai – visi prisidėtų siekiant panaikinti skurdą ir užtikrinti darnų pasaulio vystymąsi. „Sumanus oficialios paramos vystymuisi panaudojimas gali pritraukti papildomus finansavimo šaltinius – privačias investicijas bei šalies vidaus išteklius“, – teigia jis, pabrėždamas Lietuvos sukauptą politinių, socialinių ir ekonominių reformų patirtį, kuria esame pasirengę dalytis su kitomis šalimis.

Nepaisant kalbų apie naujus finansavimo šaltinius, šalių vadovai vis dar raginami pasiekti konkretų įsipareigojimą – skirti 0,7 proc. BNP (Bendrųjų nacionalinių pajamų) vystymuisi paremti. Kol kas tik kelios šalys yra jį įgyvendinusios, pavyzdžiui, Europoje tokios valstybės kaip Švedija bei Danija. „Manome, kad tai turi būti nepajudinamas įsipareigojimas. Štai ir Lietuva, kuri turėjo iki 2015 skirti oficialiai paramai 0,33 proc. BNP, kol kas tepasiekia tris kartus mažiau – 0,1 proc.“, – dėsto ekspertė.

Ji priduria, kad nacionalinių politikų suderinimas su pasauliniais vystymosi tikslais – tik popierinis. Tam, kad pastangos sumažinti skurdą ir užtikrinti orų gyvenimą nenueitų veltui reikalinga, kad vyriausybių priimami ar nepriimami sprendimai negriautų to, kas daroma. „Suderinimas turi tapti horizontaliu politikos principu, kuris, deja, kol kas mažai įgyvendinimas ES, nekalbant jau už jos ribų“, – komentuoja NNVBO Platformos atstovė.

Nelegalių finansų nekontroliuos

Anot jos, nevyriausybinės organizacijos aktyviai ragina prie JT steigti nešališką instituciją, kuri padėtų susekti didžiausių pasaulinių korporacijų finansinius srautus. Anot G. Biržytės, reikalingos realios kontrolės pastangos, kad mokesčiai būtų sumokami, užkertant kelią juos „išplauti“ mokesčių rojuose. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, besivystančios valstybės dėl nesumokamų mokesčių netenka apie 212 milijardų JAV dolerių.

Apskritojo stalo diskusija. / AFP/Scanpix nuotrauka

Visgi vakar konferencijos metu turtingosios valstybės atmetė JT pasiūlymą dėl mokečių srautų reguliavimo. Nevyriausybinis sektorius nusivylęs. G Biržytė pabrėžia, kad Adis Abeboje svarstyta daugybė klausimų dėl to, kas mokės ar galėtų mokėti, tačiau atsakymų nerasta.

Skurdo lygis sumažėjo, tačiau...

Graikija – finansinėje duobėje, paramos reikia pabėgėliams iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos, nestabilu Kinijos biržų rinkose. Tokioje situacijoje ne vienam gali atrodyti, kad tvaraus vystymosi tikslai gali palaukti. Kokiu atveju sakytume, kad pasaulio lyderių susitikimas buvo sėkmingas? „Jei išties pavyktų susitarti dėl ambicingų planų ir jie būtų vykdomi, galima būtų kalbėti apie naują globalaus su(si)vokimo lygį, siekiant neatidėliotinai spręsti problemas ir pagerinti žmonių gyvenimą visame pasaulyje bei apsaugoti Žemę nuo grėsmingų žmogaus veiklos poveikio tendencijų“, – atsako G. Biržytė.

Pasak jos, nors nevyriausybininkai yra pakankamai skeptiški, tenka pripažinti, kad absoliutaus skurdo pasaulyje per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo. Taigi ankstesni vystymosi tikslai buvo pasiekti bent iš dalies. Kita vertus, ekspertė pabrėžia, kad humanitarinės krizės, konfliktai ir pabėgėlių problemos neretai kyla dėl to, kad daugelis valstybių pasaulyje vis dar nesugeba užtikrinti savo gyventojams taikaus ir oraus gyvenimo.

Tarptautinis renginys šiandien besibaigiantis Etiopijos sostinėje ypač svarbus, rengiantis 2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke vyksiančiam JT viršūnių susitikimui, kuriame bus tvirtinama naujoji vystymosi darbotvarkė po 2015 metų: Tūkstantmečio vystymosi tikslus, paskelbtus dar 2000-aisiais, pakeis Darnaus vystymosi tikslai. Taip pat jis turi reikšmės ir gruodį Paryžiuje vyksiančiai JT konferencijai dėl klimato kaitos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"