TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

JT tribunolas: R. Karadžičius nusikalto žmoniškumui

2016 03 25 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismas paskelbė, kad buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius nuteistas kalėti 40 metų už genocidą ir karo nusikaltimus. Jam tenka „baudžiamoji atsakomybė“ už Bosnijos musulmonų ir kroatų žudymą ir persekiojimą per dešimtojo dešimtmečio karą.

Skaitydamas teismo nuosprendį, prieš paskelbdamas, ar kaltinamasis yra kaltas dėl 11 jam pateiktų kaltinimų, teisėjas pareiškė, kad akivaizdu, jog Bosnijos serbų vadovybės viršūnėje buvęs R. Karadižius turi prisiimti „asmeninę baudžiamąją atsakomybę“ už žudymą, persekiojimą ir JT taikdarių įkaitų ėmimą. Teismas pripažino jo kaltę dėl genocido ir dar devynių nusikalstamų atvejų, tarp kurių minima žmogžudystė ir persekiojimas, masinių žudynių organizavimas Srebrenicoje 1995 metais. Tačiau tai buvo netikėtas smūgis tūkstančiams aukų. Teismas išteisino R. Karadžičių dėl kaltinimų genocidu septyniuose Bosnijos miestuose ir kaimuose per 1992–1995 metų karą.

R. Karadžičius, Bosnijos serbų mažumos lyderis, per 1992–1995 metais vykusį Bosnijos karą kėlęs baimę daugeliui, buvo kaltinamas genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui dėl jo vaidmens kruvinose skerdynėse, kurios nusinešė daugiau negu 100 tūkst. žmonių gyvybių, o dar 2,2 mln. privertė palikti savo namus.

70 metų R. Karadžičius, turintis psichiatro išsilavinimą ir kurį laiką vertęsis šia veikla, yra aukščiausio rango politikas, kuriam paskelbta nutartis byloje dėl Balkanų karų. Buvęs Serbijos autoritarinis lyderis Slobodanas Miloševičius mirė kalėjimo kameroje Hagoje 2006 metais, taip ir nebaigus nagrinėti jo bylos.

Etninis valymas

R. Karadžičius buvo separatistinės Serbų Respublikos prezidentas. Jis pripažintas dalyvavęs nusikalstamame sąmoksle, kurio tikslas buvo „visam laikui pašalinti gyventojus musulmonus ir Bosnijos kroatus ... iš rajonų, kurie buvo paskelbti Bosnijos serbų teritorija“. Anot prokurorų, kurie prašė skirti R. Karadžičiui įkalinimą iki gyvos galvos, šio tikslo siekta vykdant negailestingą etninio valymo kampaniją, beatodairiškai žudant, persekiojant ir terorizuojant.

Nuo teisingumo R. Karadžičius slapstėsi ilgai, suimtas tik 2008 metais. Jis buvo ypač ieškomas dėl savo vaidmens per 1995 metais vykusias Srebrenicos žudynes Rytų Bosnijoje. Tuomet Bosnijos serbų pajėgos, išstūmusios olandus Jungtinių Tautų taikdarius iš Srebrenicos anklavo, kuris laikytas „saugia teritorija“, išžudė beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų. Aukų palaikai palaidoti masinėse kapavietėse. Srebrenicos žudynės – didžiausias kraujo praliejimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Du tarptautiniai teismai jas pripažino genocidu.

Įgyvendino svajonę

R. Karadžičius, kuris yra išleidęs savo eilėraščių rinkinį, šią savaitę Balkanų žiniasklaidai sakė, kad neketina pasiduoti, tikisi būti išteisintas, ir pridėjo, jog Srebrenicoje buvo nužudyta tik keli šimtai žmonių. „Mano lūkesčiai tokie patys, kokie buvo visada. Žinau, ko norėjau, ką padariau, netgi apie ką svajojau, – ir joks sveiko proto teismas manęs nepripažintų kaltu“, – R. Karadžičius rašė prieš teismą atsakydamas elektroniniu paštu į Balkanų tiriamosios žurnalistikos tinklo klausimus.

Labiausiai ieškomu žmogumi Europoje laikytas R. Karadžičius suimtas viename Belgrado autobuse 2008-aisiais, po 13 metų trukusio slapstymosi. Tada jis buvo užsiželdęs vešlią barzdą, vadinosi išgalvotu Dragano Davido Dabičiaus vardu ir vertėsi gydymu netradiciniais metodais. Netrukus jis perkeltas į Hagą. Bylos nagrinėjimo maratonas prasidėjo 2009 metais, kai teismui buvo pateiktas R. Karadžičiaus kaltės nepripažinimo pareiškimas, nors jis pats atsisakė kreiptis į teisėjus.

„Musulmonų draugas“

Per bylos nagrinėjimą, kuris baigėsi 2014-ųjų spalį, teismui, posėdžiavusiam 497 dienas, buvo pateikta apie 115 tūkst. puslapių dokumentų ir 586 liudininkų parodymai. Teismo pareigūnų parengtų posėdžių protokolų apimtis – apie 47,5 tūkst. puslapių. R. Karadžičius teisme pats vadovavo savo gynybai ir ne kartą sakė esantis taikus žmogus bei musulmonų draugas, stengęsis užkirsti kelią žiauriausiems Bosnijos konflikto išpuoliams.

Apie 150 atstovų, deleguotų nukentėjusiųjų nuo to konflikto organizacijų, dalyvavo ketvirtadienio posėdyje, per kurį buvo paskelbta nutartis. Tarp jų buvo žmonių, laikytų serbų įkurtose stovyklose, ir Srebrenicos aukų našlių bei motinų, kurių dalis iki šiol nežino, koks likimas ištiko jų dingusius artimuosius. Posėdis atsidūrė žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre, teismo salė buvo sausakimša: nutarties paskelbimą stebėjo daugiau negu 200 žurnalistų ir 50 diplomatų.

Radovano Karadžičiaus biografija trumpai

– 1945 metais gimė Juodkalnijoje;

– 1960 metais persikėlė į Sarajevą;

– 1968 metais išleido poezijos knygą;

– 1971 metais baigė medicinos studijas;

– 1983 metais tapo Belgrado futbolo klubo „Raudonoji žvaigždė“ psichologu;

– 1990 metais tapo Serbijos demokratų partijos ir Bosnijos serbų lyderiu;

– 2008 metais sulaikytas Serbijoje;

– 2009 metais stoja prieš Hagos teismą;

– 2014 metais teisėjai pradeda jo bylos svarstymą, trukusį net 18 mėnesių;

– 2016 kovą JT tribunolo paskelbiamas kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"