TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jubiliejų švęsianti ES nerimauja dėl ateities

2007 03 22 0:00
ES vėliava Europos Parlamento fone. Šią savaitę Bendrija švęs savo 50-ąsiąs gyvavimo metines.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga šią savaitę švęs 50-ąjį gimtadienį, tačiau šventę temdo visuomenės nepritarimas Bendrijos vykdomai politikai ir tolesnei plėtrai

ES virtine šventinių koncertų, parodų ir sporto renginių paminės 1957 metų kovo 25 dieną pasirašytos Romos sutarties, padėjusios pamatus atsirasti dabartinei Bendrijai, 50-ąsias metines, o iškilmes baigs savaitgalį Berlyne vyksiantis aukščiausių valdžios atstovų susitikimas. Tačiau išorinis blizgesys nepaslepia to, kaip integracijos pavyzdžiu pasaulyje laikomo bloko lyderiams sunkiai sekasi susitarti dėl šiai progai skirtos deklaracijos, kuria norima pabrėžti praeities laimėjimus ir dar kartą patikinti Bendrijos piliečius dėl jų ateities. Lyderiai sutaria, kad Sąjungos atsiradimas įtvirtino Europoje taiką, sukūrė didžiausią pasaulyje laisvos prekybos zoną, atvėrė sienas nevaržomai keliauti ir leido įvesti bendrą valiutą, kuria galima atsiskaityti nuo Andalūzijos iki Laplandijos, tačiau laikosi skirtingos nuomonės, kaip reikėtų toliau judėti į priekį.

Visuomenė nusivylė

Didžiausią nerimą kelia prie žlugimo slenksčio atsidūrusi ES Konstitucija, kurią iš 27 Bendrijos valstybių ratifikavo 18, tarp jų naujokės Bulgarija ir Rumunija, tačiau balsuodami referendume prieš beveik dvejus metus atmetė prancūzų ir olandų rinkėjai. Konstitucijos projekto atmetimas buvo akivaizdus įspėjimas apie gilią prarają tarp ES politinio elito ir piliečių, pademonstravo visuomenės nusivylimą plėtra, ypač pastangomis priimti į Bendriją musulmonišką Turkiją.

Vis dėlto krizės šaknys glūdi giliau ir gali būti kur kas labiau komplikuotos. "Pusė žmonių nori didesnės vieningos Europos, kita pusė mano, kad Europa ir taip jau per didelė. Tokia ta Europos krizė", - sakė Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris, vienas seniausiai dirbančių ES lyderių.

Skirtingos vizijos

Nors Prancūzijoje didelis nedarbo lygis, gyventojai mano, kad esama per didelės konkurencijos ir per mažai dėmesio skiriama socialinei politikai. Vokietija ir Belgija būgštauja dėl pigios darbo jėgos antplūdžio iš naujųjų narių, daugiausia buvusių komunistinių Rytų Europos valstybių, kurios prie ES prisijungė 2004-aisiais. Olandai ir britai nerimauja, kad ES ilgainiui taps supervalstybe ir jie neteks suvereniteto. Tačiau kai kurioms Skandinavijos ir Rytų Europos šalims rūpi tik laisvosios prekybos teikiama ekonominė nauda.

Netgi į plėtrą įvairiose Bendrijos narėse žiūrima skirtingai. Prancūzijoje ir Nyderlanduose nerimaujama dėl Europos identiteto praradimo, jei prie Bendrijos prisijungs musulmoniška Turkija. Britai ir lenkai laikosi nuomonės, kad Turkijos narystė ES turėtų įtakos demokratijos plėtrai į Artimuosius Rytus. "Istorinę naudą, kurią lėmė Europos Sąjungos sukūrimas, užgožė daugelyje valstybių narių sustiprėję visuomenės būgštavimai dėl jų šalių ekonomikos ir identiteto", - sakė Michelis Foucher iš Roberto Schumanno fondo.

Naudos daugiau

Vis dėlto akivaizdu, kad nauda gerokai viršija tam tikrus neigiamus aspektus. Vokietija susivienijo. Svarbus vaidmuo teko Bendrijos pinigams, kuriais ES nemažai prisidėjo prie Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos ūkio augimo. Savo ruožtu tai leido nusistovėti tam tikrai pusiausvyrai tarp valstybių narių. Pasiremdama vartotojų teisėmis, aplinkosauga ir sąžiningą konkurenciją reglamentuojančiais teisės aktais, pasitelkusi pigių skrydžių įmones ar net studentų darbo biržas, ES prasiskverbė į visus kasdienio žmonių gyvenimo aspektus.

Vis dėlto paprastus piliečius ne itin domina Europos politikos reikalai, todėl rinkimai į ES parlamentą dažnai pasižymi mažu rinkėjų aktyvumu. Padėtį komplikuoja ir dabartinis politinės vadovybės vakuumas. Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas rengiasi palikti postus, vėl neramu Italijos politinėje arenoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje dirba naujos vyriausybės, o Bulgarija ir Rumunija tik ką prisijungė prie ES.

Ironiška, kad "Berlyno deklaracija" buvo pradėta rengti tikintis atkurti visuomenės pasitikėjimą suteikus naują postūmį pastangoms išspręsti ES Konstitucijos problemą, tačiau dabar rimtai būgštaujama, kad ji nieko gero neduos. "Visi jaučiamės taip, tarsi stovėtume kryžkelėje, - praėjusią savaitę sakė Socialistų frakcijos Europos Parlamente lyderis Martinas Schulzas. - Mes arba toliau sėkmingai žengsime Europos integracijos keliu, arba nukrypsime nuo jo ir eisime į nežinią."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"