TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jungtinę Karalystę sustingdė streikas

2011 12 01 10:43

Vakar į Jungtinės Karalystės gatves pasipylė iki dviejų milijonų viešojo sektoriaus tarnautojų. Didžiausio per kelis dešimtmečius streiko dalyviai gynė savo teises į ramią senatvę ir normalią pensiją.

Tūkstančiai uždarytų mokyklų, neveikiančios ligoninės, teismai, sutrikęs oro uostų ir valstybinių įstaigų darbas, nevažiuojantys autobusai ir traukiniai - taip vakar atrodė Jungtinė Karalystė.

Chaosą kėlė daugiau kaip 1000 demonstracijų visoje šalyje.

29 profsąjungų organizuotas streikas prasidėjo vakar vidurnaktį. Pirmieji darbą nutraukė sanitarai, medicinos seserys, viešojo transporto darbuotojai. Pastarąjį kartą toks milžiniškas protestas buvo surengtas dar 1979 metais. Tuomet į gatves išėjo apie 1,5 mln. žmonių. Vakar profsąjungų atstovai dėjo daug vilčių, kad lapkričio 30 diena įeis į istoriją kaip rimčiausia darbuotojų akcija nuo vadinamosios Nerimo žiemos.

Krašto iždo kancleris ragino tarnautojus sėsti prie derybų stalo, bet jo žodžiai nuskambėjo per vėlai. "Streikais nieko nepasieksime, jie nieko nepakeis, tik nukentės mūsų ekonomika. Galime prarasti darbo vietas. Sėskime prie derybų stalo ir susitarkime dėl tokių pensijų, kurios tiktų viešajam sektoriui, užtikrintų normalias išmokas ilgus dešimtmečius, kurias galėtų sau leisti valstybė ir mokesčių mokėtojai. Štai ką reikėtų šiandien mums daryti", - sakė George'as Osborne'as. Tačiau profsąjungos pasipiktinusios, kad sprendžiant valstybės biudžeto klausimą vyriausybė pro pirštus žiūrėjo į derybas. Valstybės tarnautojai nepatenkinti, nes krašto deficitas mažinamas vien jų sąskaita. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad į jų pageidavimus ir sąlygas konservatorių vyriausybė visiškai neįsiklauso, tik nori priversti žmones dirbti ilgiau ir už mažesnį atlyginimą.

Į gatves išėjo muitininkai, inspektoriai, prižiūrintys lygtinai nuteistuosius, rentgenologai, bibliotekininkai, darbo biržų specialistai, teismų tarnautojai, socialiniai darbuotojai, šiukšlių vežėjai, gatvių šlavėjai, valytojai, mokyklų valgyklų darbuotojai, akušeriai, paramedikai, mokesčių inspektoriai. Švietimo departamento duomenimis, vakar pamokų nepradėjo daugiau kaip pusė krašto mokyklų, o 13 proc. jų veikė tik iš dalies. Būtiniausia pagalba ligoninėse buvo teikiama, tačiau planinės operacijos ir kitos paslaugos atšauktos.

Tačiau vakarykštis streikas nepridarė daug bėdų didžiausiems Hitrou ir Gatviko oro uostams. Nors keleiviai buvo perspėti dėl nesklandumų, nes streikavo pasų kontrolės pareigūnai, lėktuvai ir kilo, ir leidosi įprastu laiku.

G.Osborne'as paaiškino, kad sprendimai dėl pensijų yra būtini. Jei valstybės skola nebus mažinama, Jungtinė Karalystė gali ir bankrutuoti. Vyriausybė siūlo pensinį amžių iki 67 metų ilginti palengva, į fondus pervesti didesnę dalį pinigų, o nuo 2013-ųjų atlyginimus didinti ne po 2 proc., o po 1 proc. kasmet. Reformos ypač skaudžiai kirstų mažiausiai uždirbantiems valstybinio sektoriaus darbuotojams.

Britų premjeras Davidas Cameronas piktinosi, kad streikas kenkia patiems viešojo sektoriaus darbuotojams, gyventojams ir apskritai valstybės gerovei. "Reforma, kurią siūlome, užtikrins stabilias pensijas ne tik šiandien, bet ir artimiausiais dešimtmečiais. Viešojo sektoriaus darbuotojų pensijos išliks vienos geriausių. Kūdikių bumo karta jau sensta, mažėja, tad pensijų sistemai kyla grėsmė", - aiškino britų lyderis.

Iš sunkmečio lipanti Jungtinė Karalystė dar gali gerokai pasikapanoti, kol pasieks krizės duobės kraštą. 2011 metais jos ekonomika pakilo vos 0,9 proc., nors dar kovą buvo prognozuojamas 2,5 proc. augimas. Iždo sekretorius įspėjo, kad šalies gyventojai privalo gyventi pagal išgales, nes padėtis rinkoje gana nestabili. Tarptautinė kreditų reitingų agentūra "Fitch" taip pat pridūrė, jog aukštas Jungtinės Karalystės AAA reitingas atsidūrė pavojuje. Esą būtina imtis priemonių, kad valstybei nereikėtų per daug skolintis. "Skolinamės mažiau, skola taip pat mažėja. Tai nevyksta taip greitai kaip norime, nes finansų krizė, o ji dar nepasitraukė, pridarė daug žalos mūsų ekonomikai. Tačiau esame pasiryžę išvesti Didžiąją Britaniją iš šios skolų audros", - kalbėjo G.Osborne'as.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"