TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Jungtinės Tautos: teismas nepripažino Serbijos kaltės

2007 02 27 0:00
Per Bosnijos karą Srebrenicoje buvo išžudyti beveik 8 tūkstančiai musulmonų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Tautų Aukščiausiasis Teismas vakar išteisino Serbiją dėl genocido Bosnijos karo metais, bet nusprendė, kad ji pažeidė tarptautinius įstatymus neužkirsdama kelio 1995 metų žudynėms Srebrenicoje

"Teismas 13 balsų prieš 2 nusprendė, kad Serbija nevykdė genocido, - sakė Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkė Rosalyn Higgins. - Teismas daro išvadą, kad Serbija pažeidė įsipareigojimą užkirsti kelią genocidui Srebrenicoje." Toje pačioje nutartyje teismas priėjo prie išvados, kad žudynės Srebrenicoje buvo genocido veika, tačiau jos "negalima priskirti atsakovei". Pasak Higgins, teismas įrodytu dalyku laiko tai, kad Serbija "teikė didelę karinę ir finansinę paramą" Bosnijos serbams, bet nežinojo, kad šie ketina vykdyti genocidą.

Bosnija paprašė Tarptautinio Teisingumo Teismo nuspręsti, ar Serbija vykdė genocidą minimais žudymais, žaginimais ir etniniu valymu vykstant karui Bosnijoje. Tai viena didžiausių Teismo bylų per jo 60 metų istoriją. Be to, tai pirmas kartas, kai valstybė buvo teisiama dėl genocido.

Bosnijai palankus sprendimas galėjo sudaryti sąlygas siekti milijardų dolerių kompensacijos iš Serbijos. Tačiau teismui nusprendus, kad Serbijos valstybei negalima priskirti tiesioginės atsakomybės už genocidą, kompensacijos Bosnijai mokėti nederėtų.

Serbijos atstovų nuomone, šaliai nepalankus sprendimas būtų neteisinga ir ilgalaikė dėmė valstybei, kuri 2000 metais nuvertė karo laikų lyderį Slobodaną Miloševičių. Miloševičius mirė pernai, likus keliems mėnesiams iki verdikto jo byloje dėl 66 kaltinimų genocidu ir karo nusikaltimais.

Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuri dabar padalyta į du autonominius darinius - musulmonų bei kroatų federaciją ir serbų respubliką, skirtingos etninės grupės laikosi skirtingų pozicijų. Bosnijos musulmonai ir kroatai 1992 metų balandį pasekė Slovėnijos bei Kroatijos pavyzdžiu ir prieš Bosnijos serbų norą atsiskyrė nuo Jugoslavijos. Serbai liko trečdalį Bosnijos gyventojų sudaranti mažuma. Tai išprovokavo karą, per kurį žuvo mažiausiai 100 tūkst. žmonių. Jugoslavijos armijos remiami serbai užėmė du trečdalius Bosnijos ir apsiautė Sarajevą. Dešimtys tūkstančių kitų etninių grupių žmonių buvo išžudyti, šimtams tūkstančių priverstinai teko palikti namus. Karo laikų Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius ir jo pajėgų vadas Ratko Mladičius - abu kaltinami dėl genocido Srebrenicoje - vis dar slapstosi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"