TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Juoda diena Belgijai – mirtinos atakos supurtė Briuselį

2016 03 23 6:00
AFP/Scanpix, Reuters/Scanpix nuotraukos

Praėjus keturioms dienoms, kai Briuselyje buvo sučiuptas ten slapstęsis Paryžiaus teroro aktų dalyvis Salahas Abdelsalamas, Belgijos sostinę sudrebino trys sprogimai. Per juos žuvo mažiausiai 34 žmonės. Po šių teroro aktų aukščiausio lygio pavojus paskelbtas visoje Belgijoje ir daugelyje Europos oro uostų. Valstybių lyderiai pasibaisėjo žudynėmis, vadino išpuolius smūgiu, nutaikytu į pačią Europos širdį ir jos demokratiją.

Maždaug 14 žmonių žuvo per savižudiškas atakas Zaventemo oro uoste, dar apie 20 – per trečią didžiulį sprogdinimą metro stotyje, visai netoli Europos Sąjungos (ES) būstinės. Kaip pranešė Belgijos medikai, išpuoliams naudotos vinių prikimštos bombos, kad būtų kuo daugiau aukų. „Į kai kurių žmonių kūnus buvo susmigusios vinys“, – sakė jie.

Dviejų sprogimų, supurčiusių antradienio rytą Briuselio tarptautinį oro uostą, epicentras – „American Airlines“ registravimo langelis išvykimo salėje. Belgijos žiniasklaida skelbė, kad ten aidėjo šūviai ir riksmai arabų kalba. Vaizduose iš įvykio vietos buvo matyti sprogimų nuniokota salė, iš terminalo kylantys dūmai, bėgantys keleiviai. Visur mėtėsi nuolaužos, išdužusių langų stiklai. Vėliau liudininkai pasakojo, kad žmonės slėpėsi po kėdėmis ir suolais, nes krito gabalai lubų. Sužeistųjų buvo daugiau kaip 90.

Už 11 km į šiaurės rytus nuo Briuselio esantis oro uostas atšaukė visus skrydžius. Sustabdyti ir traukiniai į oro uostą. Iš pastatų evakuoti žmonės buvo sodinami į autobusus ir vežami į saugias zonas.

Sužeistas žmogus, vėliau paaiškėjo esąs belgų krepšininkas, Sebastien Bellinas, liko gulėti po sprogimo Zaventemo oro uoste.Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Sprogimai nugriaudėjo tokiu paros metu, kai oro uoste būna daugiausia keleivių. Belgijos federalinis prokuroras pranešė, kad mažiausiai vieną jų sukėlė sprogdintojas mirtininkas.

Dar vienas sprogimas per ryto spūstį driokstelėjo Briuselio metro Malbeko stotyje, esančioje maždaug už 500 metrų nuo ES pastatų. Televizijos reportažuose buvo matyti iš įėjimo virstantys juodi dūmai. Įvykio vietoje dirbę žurnalistai pranešė apie žmones sukruvintais veidais ir gelbėtojus, kurie teikė jiems pirmąją medicinos pagalbą, neštuvais nešė sužeistuosius. Netoliese įsikūrusiame Europos Parlamente buvo nutrauktas posėdis. Krizių centras per tviterį skelbė: „Likite, kur esate.“

Sprogimas nugriaudėjo viduriniame traukinio vagone. 32 metų Alexandre'as Bransas, šluostydamasis kraują nuo veido, pasakojo: „Traukinys važiavo iš Malbeko stoties, kai driokstelėjo labai garsus sprogimas. Visus apėmė panika. Metropolitene buvo daug žmonių.“

Briuselio meras Yvanas Majeuras paskelbė, kad Malbeko stotyje žuvo 20, o sužeista daugiau kaip 100 žmonių. Po šio sprogdinimo Briuselio metro stotys buvo uždarytos, mieste sustabdytas visas transportas: metropolitenas, traukiniai, tramvajai, autobusai. Briuselio prokuratūra atskirai pranešė, jog uždaromos ir didžiosios geležinkelio stotys.

Ginkluoti Belgijos policijos pareigūnai suima įtariamąjį per reidą, surengtą penktadienį Briuselio Molenbeko rajone, kai buvo sučiuptas Salahas Abdelsalamas.

Visoje Belgijoje paskelbtas aukščiausio, 4-ojo, lygio teroro pavojus, šalyje sustiprinta atominių elektrinių apsauga.

Prancūzija ir Didžioji Britanija taip pat ėmėsi aukščiausio lygio saugumo parengties savo oro uostuose, tarp jų – Paryžiaus Charles'io de Gaulle'io ir Londono Getviko. Sustiprintas ir kaimynės Olandijos oro uostų saugumas.

Charles'io de Gaulle'io oro uoste gausios pajėgos buvo siunčiamos į visus aštuonis terminalus, taip pat į dvi jo geležinkelio stotis, griežčiau tikrinami iš Briuselio atvykstantys traukiniai. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as pasiuntė 1,6 tūkst. policijos pareigūnų prie sienų perėjų ir į oro, jūrų bei geležinkelių transporto infrastruktūrą. Londone Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas sušaukė skubų saugumo komiteto „Cobra“ posėdį ir pažadėjo padaryti viską, ką gali, kad jo šalis padėtų Belgijai.

Iš Zaventemo oro uosto evakuoti keleiviai.

Laukė keršto veiksmų

Belgijos sostinėje jau anksčiau iki 3-ojo lygio buvo padidinta antiteroristinių tarnybų parengtis. Praėjusią savaitę specialiosios pajėgos, padedamos Prancūzijos policijos, Briuselyje medžiojo Paryžiaus atakų įtariamąjį S. Abdelsalamą ir penktadienį po susišaudymo jį sučiupo.

Tyrėjai rado įrodymų, kad 26 metų teroristas, gyvenęs Belgijoje ir po Paryžiaus išpuolių pernai lapkritį pasprukęs atgal į šią šalį, rengė panašias atakas Briuselyje. Belgijos vidaus reikalų ministras Janas Jambonas pirmadienį teigė, jog areštavus S. Abdelsalamą Belgijos policija ruošėsi atsakomiesiems keršto veiksmams. „Mes žinojome, kad kuopelės išardymas gali paskatinti veikti kitus“, – sakė J. Jambonas.

S. Abdelsalamas laikomas vieninteliu gyvu likusiu Paryžiaus atakų, per kurias mirtininkams susisprogdinus stadione, kavinėse ir koncertų salėje žuvo 130 žmonių, vykdytoju. Atsakomybę už išpuolius Prancūzijos sostinėje prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Suėmus S. Abdelsalamą kitą dieną prancūzų tyrėjas Francois Molins'as Paryžiuje pranešė, kad šis iš Maroko kilęs, Briuselyje užaugęs ir gyvenęs Prancūzijos pilietis prisipažino tyrėjams, jog tą naktį norėjo su bendrais susisprogdinti stadione, bet paskutinę minutę to nepadarė ir pabėgo. Pareigūnai baiminasi, kad kai kurie su Paryžiaus išpuoliais susiję asmenys dar gali būti laisvėje.

Iš Zaventemo oro uosto evakuoti keleiviai.

Belgijos užsienio reikalų ministro Didier Reynderso manymu, S. Abdelsalamas tikrai kažin ką rezgė Briuselyje, nes areštuojant teroristą rasta daug ginklų ir atskleistas naujas tinklas, kurį jis subūrė.

IS teroristai – Europoje

Pareigūnų žodžiai rodo, kad teroro aktų baimė Europoje išlieka. Tačiau svarbiausias klausimas – kokia IS tinklo dalis dar neatskleista. S. Abdelsalamas yra tas žmogus, kuris gali nemažai apie tai žinoti. Prancūzijos žvalgyba norėtų užduoti šiam teroristui daug klausimų. Kiek žinoma iš advokato, S. Abdelsalamas nenori būti išduotas Prancūzijai, o jei bendradarbiaus su Belgijos prokurorais, išdavimo procesas bus ilgesnis.

Pirmiausia, Prancūzijos kovos su terorizmu pareigūnai nori išgauti iš jo Paryžiaus atakų detales. Dar didesnė paslaptis – kur yra ir ką veikia 90 IS mirtininkų, atvykusių į Europą 2015 metų vasarą ir rudenį. Baiminamasi ne be reikalo. Mat Paryžiaus atakų pagrindinis sumanytojas Abdelhamidas Abaudas prieš keturias dienas, kai rengėsi mirti Sen Deni priemiestyje, prasitarė giminaitei, jog koordinuotas puolimas Paryžiuje – tik pradžia. Kitas išpuolis planuojamas vaikų darželiuose, kad žūtų kuo daugiau prancūzų atžalų. Būtent šie teroristo žodžiai ir paskatino giminaitę kreiptis į policiją.

Kaip tik 2015 metų rugpjūtį ir rugsėjį S. Abdelsalamas lankėsi Italijoje, Graikijoje, Austrijoje ir Vengrijoje, o paskui pasirodė Ulme, Vokietijoje, lydimas žmogaus, kuris buvo areštuotas kartu su juo Molenbeke. Jiedu išsivedė iš vietos pabėgėlių centro mažiausiai tris vyrus. Taip pat žinoma, kad S. Abdelsalamas keliavo prie Olandijos sienos.

Po Europą pasklidusių 90 teroristų veiklai būtų galima užkirsti kelią, jei S. Abdelsalamas juos išduotų. Dabar tai svarbiausias Prancūzijos ir Belgijos saugumo pareigūnų uždavinys.

Lyderiai skelbia solidarumą

Belgijos premjeras Charles'is Michelis pareiškė, kad Briuselis tapo „aklų, nuožmių ir bailių“ atakų taikiniu. „Tai tragedijos diena, juoda diena“, – kalbėjo Ch. Michelis per nacionalinę televiziją.

„Atakos Briuselyje – smūgis visai Europai“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini sakė, jog tai „labai liūdna diena“, o ES prezidentas Donaldas Tuskas žadėjo visokeriopą paramą Belgijai.

„ES institucijos naudojasi Briuselio svetingumu ir Belgijos vyriausybės bei žmonių dosnumu. ES atsidėkos solidarumu ir vykdys savo pareigą, kad padėtų Briuseliui, Belgijai ir visai Europai kovoti su terorizmo grėsme, su kuria susiduriame visi“, – teigiama D. Tusko pranešime.

Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas, pavadinęs sprogdinimus „ataka prieš demokratinę Europą“, pareiškė: „Mes niekada nesutiksime, kad teroristai atakuotų mūsų atviras visuomenes.“

Vakar vakare Paryžiaus Eifelio bokštas, demonstruojant solidarumą ir pagerbiant aukas, jų artimuosius bei visus Belgijos žmones, buvo apšviestas Belgijos vėliavos spalvomis – juoda, geltona ir raudona.

Po sprogimų Briuselyje biržose krito Europos akcijos, ypač kelionių sektoriaus, įskaitant oro linijų ir viešbučių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"