TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Juodaodis prieš mormoną

2012 10 23 8:43
Scanpix nuotr.

Pirmąjį lapkričio antradienį Jungtinėse Valstijose bus renkamas 45-asis šalies prezidentas. Nors atskirose valstijose balsavimo biuleteniuose rinkėjai galės pasirinkti net iš tuzino kandidatų, reali kova vyks tik tarp dviejų: šiandieninio Amerikos vadovo, 51-erių demokrato Baracko Husseino Obamos ir dešiniųjų pažiūrų respublikono, buvusio Masačiūsetso valstijos gubernatoriaus, 65-erių Willardo Mitto Romney.

Praktiškumu pasižymintys amerikiečiai neturintiems jokių šansų kandidatams marginalams balsų paprastai neeikvoja. Demokratų palapinėje tilptų dešimt lietuviškų partijų ir judėjimų. Nemažiau politinių srovių vienija ir respublikonai. Po jų lietsargiu - ir taip vadinami religiniai, ir fiskaliniai ekonominiai, ir kariniai konservatoriai.

Rinkimai yra išskirtiniai. Juose abi pagrindines partijas atstovauja rasinės ir religinės mažumos: demokratus - juodaodis, respublikonus - mormonas. 20-ojo amžiaus viduryje Amerikos juodaodžiai negalėjo naudotis visomis konstitucijoje deklaruojamomis žmogaus teisėmis. Daug religinės diskriminacijos praeityje yra patyrusi ir mormonų religiją išpažįstanti M.Romney giminė.

Pagrindinis rūpestis - ekonomika

Kiekvienais rinkiminiais metais dominuoja viena tema, kurią rinkėjai akcentuoja labiau, negu kitas.

Antai 2000-ųjų metų rinkiminės kampanijos metu buvo kovojama dėl „moralinių vertybių atstatymo Baltuosiuose rūmuose“. Tai buvo tuomečio JAV prezidento Billo Clintono kūniškų nuklydimų su stažuotoja Monica Lewinsky išdava. Po 2001 m. rugsėjo 11-osios terroro išpuolių Amerikai pradėjus karines intervencijas Afganistane ir Irake, 2004-ųjų rinkimai buvo paženklinti rinkėjų rūpesčiu dėl nacionalinio saugumo.

Vėliau sekė 2008-ųjų rudenį Jungtines Valstijas ištikusi finansinė krizė ir šiandieninis prezidentas B.Obama gan nesunkiai įveikė respublikoną Johną MacCainą, kuris buvo tampriai siejamas su aštuonerius metus šaliai vadovavusiu George‘u W.Bushu ir jo ekonomine politika.

Ekonomika dominuoja ir šiuose rinkimuose. Beveik ketverius metus JAV vadovavęs demokratas B.Obama tvirtina, jog 2009-ųjų pradžioje stojęs prie valstybės vairo būtent jis Ameriką išgelbėjo nuo ekonominės katastrofos.

„General Motors“(Didžiausias šalies automobilių gamintojas) gyvas, o Osama Bin Ladenas žuvęs“, - ši frazė tapo vienu iš B.Obamos rinkiminės kampanijos šūkių. Prezidentas didžiuojasi tuo, jog ekonominės krizės metu valstybės iždo pinigais išgelbėjo bankrutuojančias Amerikos automobilių korporacijas „General Motors“ ir „Chrysler“. Jis nepamiršta pasigirti, jog jo nurodymu pernai gegužę buvo nukautas labiausiai pasaulyje ieškotas terosistas O.Bin Ladenas.

B.Obama gąsdina, jog Mittą Romney išrinkus prezidentu, pastarasis atstovautų tik turtingųjų klasės interesus, mažintų pelno, dividendų ir kitus mokesčius, socialiai jautrią visuomenės dalį dar labiau stumdamas amerikietiškosios svajonės greitkelio griovio link.

Didelę darbo privačiame sektoriuje patirtį turintis M.Romney padėtį vertina visiškai priešingai ir ekonomine katastrofa vadina prezidentą.

Automobilių pramonės gelbėjimo klausimu respublikonas „General Motors“ pašaipiai vadina „Government Motors“(„Vyriausybės Motorais“) akcentuodamas, jog valstybei įsigijus dalį GM akcijų, šiandien jų vertė yra ženkliai kritusi ir kad geriausia išeitis būtų buvusi GM ir „Chrysler“ restruktūrizacija, per bankroto iškėlimą sutaupant šimtus milijonų mokesčių mokėtojų dolerių.

M.Romney tvirtina, jog B.Obamos ekonominis neišprusimas šalį dar labiau praskolino, nedarbas nesumažėjo, išaugo socialines pašalpas gaunančių amerikiečių gretos. „Maisto talonų prezidentas“, - tokią etiketę B.Obamai vasarą priklijavo įtakingas respublikonas Newtas Gingrichas.

Kova dėl 10 valstijų

Gyvendami dešiniosiose Vajomingo ar Misisipės, ar kairiosiose Rod Ailendo, Vermonto valstijose ir įsitaisę minkštasuolyje prieš TV ekraną nenuspėtumėte, jog vyksta Amerikos prezidento rinkimai. B.Obamos ar M.Romney kampanijos pinigų televizijos ar lauko reklamoms nesišvaisto.

Ten viskas nuspręsta jau seniai. Respublikonai turi tvirtas pozicijas šalies pietuose, didžiojoje dalyje vidurio vakarų ir iki Ramiojo vandenyno neprieinančiose vakarinėse valstijose. Demokratai stipriausi JAV Rytų ir Vakarų pakrantėse, kur labai didelis gyventojų tankis ir marga etninė bei rasinė įvairovė.

Didžiausi politiniai mūšiai vyksta tuzine valstijų, esančių pramoniniuose vidurio Vakaruose (Ohajyje, Mičigane, Pensylvanijoje), pietvakariuose (Virdžinija), saulėtoje Floridoje, į Vakarus įsirėžusioje Nevadoje ir kalnuotame Kolorade. Jos taip ir vadinamos – „svingo“ (Swing states), arba „karo mūšio“ (Battleground states) valstijomis. Nugalėtojai jose svinguriuoja-vinguriuoja keičiantis kalendoriui. Pvz. 2000 ir 2004  metais Virdžinija rinko respublikoną George‘ą W.Bushą, o 2008-iais pasisakė už demokratą B.Obamą.

Tektoniniai lūžiai

„Svingo“ valstijose tokie „lūžiai“ vyksta, nors labai inertiškai ir nepastebimai. Prieš 50 metų Amerikos pietūs (Lujiziana, Alabama, Arkanzasas, Misisipė, Džiordžija, Pietų Karolina ir kelios kitos) buvo solidi demokratų teritorija. Dabar čia dominuoja dešinieji.

Ohajas, Virdžinija ar Koloradas tvirtai ir nuosekliai išlaiko „karo mūšio“ teritorijų vardą jau daugelį metų. Prieš 16 metų šių eilučių autoriui teko stažuotis „The Denver Post“ dienraštyje Denveryje, Kolorado valstijoje. Buvo spalis, vyko nuožmi kova tarp respublikono Bobo Dole‘o ir antrosios kadencijos siekusio demokrato B.Clintono.  Per mėnesį Denveryje abu kandidatus teko pamatyti po du kartus. Agituoti už kandidatus atskirai buvo atvykusios ir jų žmonos Elisabeth Dole ir Hillary Clinton, žinomi politikai bei artistai.

Jeigu kaip prieš 16 metų, taip ir dabar Koloradas tiesiog įkaitęs nuo kandidatų dėmesio, jo kaimynės Vajomingas, Oklahoma ir Juta - pamirštos.

Archaiška, bet nepajudinama

Kodėl „svingo“ valstijomis tampa Koloradas, Ohajas ar Virdžinija? Paklausite, kodėl jos tampa tokios geidžiamos kandidatų, nors jose rinkėjų keliskart mažiau, negu Teksase ar Kalifornijoje? Kodėl pastarosiose ir šį spalį nė su žiburiu nepamatysi kandidatų?

Atsakymas: 538 vietų rinkikų kolegija (Electoral college). Nors JAV prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu, realiai kiekviena valstija, priklausomai nuo joje esančių balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus proporcingai išsirenka taip vadinamus rinkikus. Norint tapti prezidentu reikia surinkti 270 rinkikų. Antai Virdžinijos kvota yra 13, Kolorado-9, Ohajo-18, Floridos-29. Valstija gali turėti 10 milijonų rinkimuose dalyvavusiųjų balsuotojų, tačiau tereikia kandidatui laimėti vienu biuleteniu daugiau, t.y. paprastą daugumą, ir šis politikas į savo taupyklę susižeria visus tos valstijos rinkikus.

Nors demokratų bastionais laikomos Kalifornijos (55 rinkikai) ir Niujorko (29) valstijos drauge paėmus turi ženkliai daugiau rinkikų kolegijos balsų, respublikonas M.Romney, susipažinęs su apklausų duomenimis (jos rodo, jog šiandien už pastarąjį čia balsuotų ne daugiau 35-40 proc. rinkėjų) jas ignoruoja ir savo laiką bei finansinius išteklius meta į „svingo“ - Ohajo ar Virdžinijos valstijas.

Kalifornijoje M.Romney ar Teksase (38 rinkikų balsai) B.Obama būna, bet tik specialiose aukų „pakėlimo“ vakarienėse, kur už susitikimą su kandidatais jų rėmėjai pakloja po 50 tūkst. dolerių. Surinkti pinigai nukreipiami į „karo mūšio“ valstijose agitacinius televizijos pranešimus transliuojančiųjų televizijų sąskaitas.

Nors prieš rinkikų kolegiją kiekvieno rinkiminio ciklo metu pasipila nauja kritikos lavina, šis modelis kol kas iš vietos nepajudinamas. Ir nėra ženklų, jog artimiausiu metu bus pajudintas. Priežastis – už jį pasisako mažosios valstijos, taip saugodamos savo suverenumą. Norint modelį pakeisti, reikėtų keisti konstituciją, o tam taip pat reikalingas atskirų valstijų pritarimas.

Vienas didžiausių rinkikų kolegijos oponentų - 2000-iais visuotinį balsavimą laimėjęs, tačiau skaičiuojant rinkikų balsus prezidentu netapęs demokratas Alas Gore‘as. Prieš 12 metų pergalę prezidento rinkimuose G.W.Bushui nulėmusioje Floridoje jis tenusileido 527 balsų. Perskaičiavus biuletenius ir įsikišus JAV Aukščiausiajam Teismui šio skirtumo užteko, jog kelias dešimtis milijonų rinkėjų turinčios Floridos balsai buvo konvertuoti  į rinkikų kolegijos balsus ir jie visi atiteko respublikonui G.W.Bushui.

Fronto linijos aiškios

Kandidatų elektoratas - margas, bet aiškus.

B.Obamos rinkiminę bazę sudaro rasinės ir etninės mažumos, jaunimas ir netekėjusios moterys. Jo stovykloje, - mažesnių pajamų, į profesines darbo sąjungas susibūrę amerikiečiai, valstybės tarnautojai, bedarbiai.

M.Romney labiau pasitiki baltaodžiai vyrai, šeimas turinčios moterys, didžioji dalis pensininkų ir kariškių. Kiekviena šių socialinių grupių turi ir savo „vaikų paklydėlių“, kaip antai už respublikonus pasisakančių apie 5 proc. juodaodžių, ar kiek daugiau negu 10 proc. dvidešimtmečių koledžuose besimokančių merginų.

Galbūt dėl šios priežasties tarp Amerikos dešiniųjų gajus posakis, jog jeigu jaunuoliui 20 metų ir jis nebalsuoja už kairiuosius demokratus, jis yra beširdis. Jeigu jam 40 ir jis vis dar balsuoja už kairiuosius, jis - beprotis.

Turtinė nepriklausomybė, kaip ir priklausomybė, šių partijų rinkėjus dar labiau išskirsto į atskiras stovyklas. Demokratai teigia: “jeigu norite rytoj gyventi kaip respublikonai (suprask-turtingai) – balsuokite už demokratus šiandien“.

Tradiciškai rinkimų kampanijų metu, siekiant atvesdinti į rinkimus savo pasišventusį elektoratą, respublikonų retorika pasislenka dešinėn, tačiau valdant šalį - į centrą. Demokratų - atvirkščiai. Rinkimų kampanijų metu jie - centristai. Laimėję rinkimus, pasisuka kairėn. Reta išimtis buvo „slidžiuoju Viliu“ pramintas demokratas B.Clintonas (prezidentavo 1993-2001 metais). Apžvalgininkų nuomone, dėl to jis ir buvo perrinktas antrajai kadencijai.

Daugiau skirtingi, nei panašūs

2008-iais B.Obama tapo pirmuoju Amerikos istorijoje juodaodžiu prezidentu.  Jo tėvai - baltaodė amerikietė iš Kanzaso valstijos Ann Dunham ir juododis studentas iš Kenijos Barackas Obama vyresnysis. Jaunuoliai susipažino 1960 metais rusų kalbos klasėje Havajų universitete. Draugystė netrukus baigėsi merginos nėštumu, ir 1961-ųjų vasarį pora susituokė. Santuoka tetruko pusmetį: rugpjūčio 4-ąją gimus būsimajam Amerikos prezidentui, Ann ir Barackas vyresnysis netrukus išsiskyrė. Vėliau prezidento mama tame pačiame Havajų universitete sutiko indonezietį Lolo Soetoro bei antrąkart ištekėjo. Pasibaigus studentiškai vizai, pastarasis grįžo gyventi į Indoneziją. A.Dunhan su mažuoju Baracku prie jo prisijungė praėjus keliems metams.

Indonezijoje B.Obama praleido ketverius metus ir grįžo į Havajus būdamas 10-ies. Vaikystėje nuolat kaitaliotos gyvenamosios vietos bei nenustygstanti vietoje motina (vėliau ji viena grįžo gyventi į Indoneziją, ten išsiskyrė ir anksti mirė) mėtė būsimąjį prezidentą iš vienų globos rankų į kitas. Daug metų jį augino mamos tėvai iš Kanzaso.

Dėl ankstyvo pasaulio pažinimo B.Obama greitai subrendo. Priešingai negu aukštumų versle pasiekęs respublikonų kandidatas, B.Obama pasuko į akademinį pasaulį, tapo bendruomenių organizatoriumi, įgijo teisės daktaro laipsnį ir įsitraukė į Ilinojaus politiką. Čikagoje B.Obama vedė teisininkę Michelle, šeima augina dvi dukteris.

Pasaulio jaunystėje matė ir M.Romney. Mormonas 1966-ųjų vasarą savo bažnyčios buvo išsiųstas 30 mėnesių trukmės misijai į Prancūziją. Mormonų misija buvo konvertuoti kitų religijų atstovus į savąją religiją. Katalikiška Prancūzija M.Romney tikslus pasitiko labai šaltai ir vaikinui teko greitai apsiprasti su atšiaurumu jo įsitikinimams. Nepaisant to, greitai išryškėjo jaunojo amerikiečio organizaciniai gebėjimai ir jo vadovaujama misija per vienerius metus pasiekė 200 į mormonizmą „konvertuotų“ prancūzų. Mormonų religija griežtai draudžia alkoholio, tabako, kavos vartojimą, nesantuokinius lytinius santykius.

„Susilaikyti nuo alkoholio 65 metus“, - neseniai komentuodamas savo sėkmingo pasirodymo pirmuosiuose iš trijų prezidentinių debatų metu priežastis juokavo M.Romney.

Grįžęs iš misijos M.Romney mokėsi anglų kalbos mormoniškajame Brigham Young universitete (BYU), vedė Ann Romney (pora sulaukė 5 sūnų), vėliau studijavo teisę ir verslą Harvardo universitete.

Po studijų į finansų verslą įsitraukusį M.Romney lydėjo didelė sėkmė. Šiandieninis jo ir žmonos turtas vertinamas nuo 190 iki 250 milijonų dolerių. Tapęs prezidentu, savo turtu jis tenusileistų pirmajam Amerikos prezidentui, Nepriklausomybės tėvu vadinamam ūkininkui George‘ui Washingtonui, kurio pagrindinio turto - daugiausiai žemės Virdžinijos valstijoje – vertė, įvertinus infliaciją, šiandien siektų apie 0.5 milijardo dolerių. M.Romney teprilygtų trečiasis JAV prezidentas ir principinis Nepriklausomybės akto autorius Thomas Jeffersonas (212 mln. dolerių).

Lietuvos draugai abiejose stovyklose

Nepaisant to, ką lapkričio 6-ąją amerikiečiai išsirinks naujuoju JAV vadovu, mažiausiai pasikeitimų tikimasi sulaukti Amerikos užsienio politikoje, taigi - ir santykiuose su Lietuva. Sprendžiant iš rinkiminės retorikos, M.Romney žaistų „kietesnį“ žaidimą su Kinija ir Rusija. Pastarąją jis netgi yra pavadinęs didžiausiu Jungtinių Valstijų geopolitiniu priešu.

Šį pavasarį B.Obama, kalbėdamas su kadenciją baigiančiu Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu buvo nugirstas sakant, jog jį perrinkus Amerikos prezidentu, jis turėsiąs daugiau lankstumo JAV strateginės ginkluotės galimo dislokavimo Europoje, kuriam priešinasi Rusija, klausimais.

Lietuva turi nemažai draugų abiejose - demokratų ir respublikonų stovyklose, daug palankių politikų Atstovų Rūmuose ir Senate.

Antrasis pagal įtaką JAVsenatorius demokratas yra lietuvių kilmės politikas iš Ilinojaus valstijos, artimas prezidento B.Obamos draugas Richardas Dickas Durbinas. Jo mama - iš Jurbarko krašto kilusi Ona Kutkaitė. Senatorius R.Durbinas pirmą kartą Lietuvoje lankėsi pries tris dešimtmečius. Jis gerai sutaria tiek su Lietuvos kairiaisiais, tiek ir su dešiniaisiais.

Artimiausias M.Romney Amerikos lietuvis yra Mičigano valstijoje gyvenantis 53 metų verslininkas ir politikas Saulius “Saul” Anužis. Buvęs Mičigano respublikonų partijos pirmininkas bei kandidatas į respublikonų partijos nacionalinio komiteto vadovus aktyviai dalyvauja M.Romney rinkimų kampanijoje. Jo tėvai - politiniai emigrantai iš Lietuvos Česlovas ir Elena Anužiai.

Prieš keletą metų Amerikos bulvarinis leidinys “Globe”, straipsnyje “Obamos priešai: 25 žmonės, kurių labiausiai nekenčia prezidentas”, S.Anužiui skyrė 19-ąją vietą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"