TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Juoko anatomija

2011 10 15 0:00

Sąmojis vieną žmogų priveda iki juoko ašarų, kitas į tai tik nusišypso, trečias - net nesupranta dėl ko juokiamasi. Skirtingai humorą supranta ir tautos.

2001 metais viename Amerikos universitete buvo įkurta Juoko laboratorija. Prašau nesišaipyti. Juokas - dalykas rimtas. Ir Platonas, ir Aristotelis savo raštuose jam skyrė daug dėmesio. Zigmuntas Freudas juoką vadino svarbių psichologinių procesų katalizatoriumi. Amerikos universitetai turi dar keistesnių sumanymų ir kartais jie visai neblogai baigiasi.

Iš ko juokiamės ir iš ko ne

Minėta laboratorija, vadovaujama Richardo Wisemano, padarė paprastą dalyką: sukūrė dviejų dalių interneto portalą ir pakvietė pasaulio žmones bendradarbiauti. Vienoje dalyje buvo prašoma rašyti labiausiai sąmojingus anekdotus. Šlykštūs ar perdaug erotiški buvo atmetami, nes norėta ne šiaip prajuokinti, o ištirti iš ko žmonės juokiasi ir kodėl. Gaunami sąmojo gabalai keliavo į laboratorijos fondą. Antroje portalo dalyje buvo prašoma nurodyti savo lytį, amžių, tautybę ir įvertinti sąmojus penkių balų sistema: nuo 1 - "visai nejuokinga" iki 5 - "labai juokinga".

Per metus buvo surinkta daugybė anekdotų ir vertinimų, o tai leido visai rimtai, moksliškai apibūdinti, kas juokina įvairias žmonių grupes ir koks sąmojis sukelia šypsenas. Tyrimą aprašė žurnalas "Newsweek". Jau po kelių savaičių paaiškėjo keli labiausiai populiarūs anekdotai. Keli gal patiks ir jums.

"Blogai nusiteikusi mokytoja įeina į klasę. Ji aiškiai nori išlieti ant mokinių kažkokią nuoskaudą, tad klausia: "Atsistokite tie, kurie manote, kad esate kvaili." Po kelių sekundžių lėtai atsistoja vienas berniukas. Mokytoja klausia: "Manai, esi kvailas?" "Ne, - tas atsako. - Man pasidarė gaila, kad viena stovite."

Kitas. "Ar girdėjai apie žmogų, kuris labai didžiavosi? Per du mėnesius jam pavyko sudėlioti dėlionę, nors ant dėžutės buvo užrašyta "Skirta vaikams nuo 2 iki 6 metų."

Dar vienas. Pakrante eina kvailys ir mato kitą kvailį kitoje upės pusėje. "Gal žinai, kaip į kitą pusę persikelti?" - paklausia. Anas nė nesusimąstęs atsako: "Bet tu ir taip kitoje pusėje!"

Svarbu būti svarbiam

Tie anekdotukai turi vieną bendrą bruožą - nėra labai juokingi, bet mieli, nes pasijuntame pranašesni už jų herojus. Išgirdęs tokį anekdotą žmogus nusišypso, gal net patenkintas nusijuokia, nes jaučiasi pakylėtas, susvarbintas, žodžiu, ne toks mulkis kaip tas, kuris vaikišką dėlionę įveikė per du mėnesius ir ne toks kvailas, kaip ta mokytoja.

Teiginys, kad visi trokštame jaustis svarbūs, pasitvirtina ir šmaikštaujant apie žmonių grupę, net visą tautą. Anglai mėgsta šaipytis iš airių, amerikiečiai iš lenkų, kurių daug Jungtinėse Valstijose, prancūzai iš belgų, vokiečiai iš savo tautiečių frizų, gyvenančių prie Baltijos, rusai iš armėnų ir žydų, lietuviai pasakoja apie rusus, lenkus, vokiečius. Visais atvejais viena grupė stengiasi pagerinti savo pačios savijautą kitos grupės sąskaita.

Neseniai pabuvojau Ukrainos Besarabijoje. Tikra tautų šiupinynė: ukrainiečiai, moldavai, rusai, vokiečiai, totoriai ir t. t. Visi sugyvena taikiai, nesimuša. Galbūt viena tos taikos priežastis - nebijo pasišaipyti vieni iš kitų. Anekdotų ten per pusdienį krepšį pririnktum. Vieną pasakysiu.

"Rusas ir ukrainietis drauge žvejoja ir pagauna auksinę žuvelę. Rusas sako: "Aš didesnis, pirmi du pageidavimai mano." Ką darys ukrainietis, sutinka. Rusas ir sako žuvelei: "Noriu, kad Rusijoje neliktų nei vieno chacholo." (Taip ironiškai vadinami ukrainiečiai.) Žuvelė norą išpildo. "Noriu, kad Rusija būtų aptverta aklina 4 metrų aukščio siena." Ir tai įvykdyta. "Na, dabar tavo eilė", - išdidžiai sako rusas ukrainiečiui. Tas paklausia žuvelės: "Tai Rusijoje neliko nei vieno chacholo?" - "Ne, neliko." - "Ir Rusija aptverta 4 metrų aukščio siena?" - "Taip, aptverta" - "Tai pilk betoną."

Teiginys, kad sąmojumi siekiama pasijusti aukštesniam, reikšmingesniam už kitus, pasitvirtino ir per eksperimentą, kurį atliko Harvardo universiteto psichologai. Jie paprašė grupė žydų, ir grupės gojų (priminsiu, "gojus" reiškia "ne žydas", nepainiokite su "gėjum") pasakyti savo nuomone apie jiems pateiktų anekdotų humoristinę vertę. Rezultatas buvo toks, kokio psichologai tikėjosi: gojai daugiau juokėsi iš šmaikštavimų apie žydus, o žydams labiau patiko, kai mulkiais buvo gojai. Tolesniam tyrimui abiem grupėms buvo pateikta visokių istorijų apie škotus ir jų šykštumą.

"Eina Amerikoje škotas vandenyno pakrante ir mato iš vandens išlipantį narą. Škotas baisiai užsirūstina: "Kodėl man niekas nepasakė, kad į Ameriką galima atkeliauti pėsčiomis?"

Tyrėjus nustebino, kad anekdotai apie škotus sukelia gojų šypsenas, bet nelabai patinka žydams. Kodėl? Vėliau suvokė - juk žydams irgi prikišamas šykštumas. Žydai pajuto, kad dalis ironijos gali kristi jų adresu ir jiems buvo nejuokinga.

Skriaudžiamųjų ginklas

Kuo daugiau sąmojis arba koks įvykis mus pakelia mūsų pačių akyse, tuo labiau juokinga. Jei neįgalus žmogus paslys ant banano žievės ir pargrius, turbūt niekas nesijuoks, o šoks pagelbėti. Bet jei visu ūgiu plosis rūstus policininkas, atrodys labai juokinga. Daugelis Charlie Chaplino situacijų būtent taip ir suręstos. Apskritai, kuo ant aukštesnės visuomenės pakopos stovi taikinys, tuo mums juokingesnės atrodo į jį laidomos strėlės.

Tik su valdžia susieti žmonės nieko juokinga tame nemato. Adolfas Hitleris taip bijojo humoro, kad sukūrė specialų teismą teisti pajuokiančius Trečiąjį Reichą. Buvo baudžiami net savo šunį Adolfu pavadinę žmonės.

Sąmojis atspindi ir rungtyniavimą tarp lyčių, tik tampanti taikiniu lytis nebūtinai tuo džiaugiasi.

"Vyro vairuojamą automobilį sulaiko policininkas ir klausia: "Ar nepastebėjote, kad jūsų žmona ir vaikai jau prieš porą kilometrų iškrito iš automobilio?" Vairuotojas plačiai nusišypso: "Ačiū Dievui! Jau maniau, kad apkurtau."

Minėtame universiteto tyrime geriausiai buvo įvertintas iš pirmo žvilgsnio gana paprastas anekdotas. Už jį balsavo net 46 proc. internautų:

"Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas išsiruošė į iškylą. Pasistatė palapinę ir užmigo. Vidurnaktį Holmsas žadina Vatsoną ir sako: "Brangusis Vatsonai, pažvelkite į žvaigždes ir pasakykite, ką matote." Vatsonas: "Matau milijonus žvaigždžių." - "Kokią iš to darote išvadą?" - klausia Holmsas. "Jeigu yra milijonai žvaigždžių ir jeigu apie jas, tegul ne apie kiekvieną, sukasi planetos, yra didelė galimybė, kad didelė tų planetų dalis primena Žemę. O jeigu yra nors kelios Žemę primenančios planetos, tai kurioje nors jų gali būti gyvybė." Į tai Holmsas atsako: "Vatsonai, jūs - idiotas. Išvada kita: mūsų palapinę kažkas pavogė."

Iš pirmo žvilgsnio šiame pasakojime nėra jokių varžytuvių dėl pirmavimo, nei tarp tautų, nei tarp lyčių. Tačiau iš tikro sumenkinami abu visame pasaulyje populiarūs personažai. Vatsonas nepastebėjo, kad nėra palapinės, o Holmsas apie tai praneša pasipūtęs. Todėl ir pasijutome gerai.

Dar vienas: "Keleivinio lėktuvo pilotas pasikviečia stiuardesę ir sako: "Lėktuve gedimas, krisime už penkių minučių, esame virš kalnų, nutūpti nėra kur. Esate patyrusi stiuardesė, tad eikite pas keleivius, nuraminkite juos ir paruoškite." Stiuardesė įeina į saloną ir sako: "Prašau visus išsiimti pasus. Taip, gerai. Dabar atverskite puslapį su fotografija. Taip, gerai. Dabar užkiškite nagą ir ją atplėškite. Plėškite, plėškite, taip įsakė pilotas. Gerai. Dabar susukite fotografiją į ploną tūtelę. Labai gerai. Dabar įkiškite tą tūtelę ten, kur saulė nešviečia. Greičiau, greičiau. Nes lėktuvas jau krenta. Praėjusį kartą, kai lėktuvas nukrito, sunku buvo atpažinti žmones."

Šiuo atveju taip pat turime priežastį pakikenti. Štai kokie mes protingi, saugiai sėdime, įtartinų oro linijų lėktuvais virš kalnų neskraidome, humorą suprantame. Humoras tai ventilis, per kurį išleidžiame mūsų pasąmonėje susikaupusią nerimastį. Tai ir priemonė baimei nugalėti. Pajuokavus sumažėja įtampa, stresas, lydintis vedybas be meilės, nevykusį seksualinį gyvenimą. Juokas net gali padėti nugalėti mirties baimę. Pasako koks vyras: "Jau 40 metų myliu tą pačią moterį. Žmona mane užmuš, jeigu apie tai kada nors sužinos", ir pasijuntame truputį aukštesni. Tarsi ant pirštų galų pasistiebę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"