TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ką darysime su Ukraina?

2010 03 01 0:00
V.Janukovičius - jau Ukrainos prezidento rūmų šeimininkas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjusią savaitę Viktoras Janukovičius inauguruotas Ukrainos prezidentu. Nors Julija Tymošenko ir bandė bent kelioms dienoms sukurti intrigą, tai akivaizdžiai nepavyko. Kuo toliau, tuo sudėtingiau jai bus atrodyti kitaip, nei beviltiškai į valdžią įsikabinusiai ir pralaimėti nesugebančiai politikei.

Nemokėjimas susitaikyti su pralaimėjimu politikoje labai pavojingas, nes vien karinga retorika amžinai savo šalininkų nemobilizuosi, juo labiau kad tiek Vakarų, tiek Rytų valstybės visiškai pripažino V.Janukovičiaus pergalę.

Kokia Ukraina bus artimiausiu metu? Kai kurias gaires V.Janukovičius nubrėžė savo inauguracinėje kalboje, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama ekonominėms problemoms ir socialiniams reikalams. Žinoma, per inauguraciją galima daug ko prišnekėti, tačiau bent keturis klausimus galima apibrėžti.

Du Viktorai vienoje komandoje.

Pirma, V.Janukovičius ir jį remiantys verslininkai (kuriuos galima vadinti oligarchais) pasitelkę teisėsaugą sieks iš J.Tymošenko rėmėjų (galima juos vadinti oligarchais) perimti svarbių įmonių ir sektorių kontrolę. Be abejo, tai sukels daug triukšmo, kalbų apie susidorojimą, korupciją, tačiau vargu ar metodai iš esmės skirsis nuo tų, kuriuos taikė J.Tymošenko būdama vyriausybės vadove.

Antra, visiškai tikėtina, kad V.Janukovičius skrupulingai laikysis subalansuotos politikos saugumo ir gynybos srityje - nebus jokių deklaracijų dėl šalies siekio tapti NATO nare, bet Rusijos karinių dalinių Ukrainos teritorijoje arba Kijevo įsipareigojimų Maskvai taip pat nebus. Pirmi V.Janukovičiaus vizitai tai ir pademonstravo: pirmasis - į Briuselį, o tada iškart - į Maskvą.

Trečia, nuolatinis balansavimas tarp prorusiškos ir provakarietiškos Ukrainos. Būtent nenoras diskutuoti ir ieškoti kompromisinių sprendimų lėmė tai, jog ankstesnio prezidento Viktoro Juščenkos populiarumas drastiškai smuko - per rinkimus jį palaikė tik 5 proc. Ukrainos gyventojų. Tikėtina, kad V.Janukovičius šią pamoką išmoks - valstybėje, kurią sudaro dvi lygios dalys, dažnai turinčios skirtingus interesus, nevalia neatsižvelgti į jų abiejų lūkesčius. Taigi "dovanėlių", ko gero, gaus abi šalys tiek prezidento retorikoje, tiek praktikoje.

Šiame kontekste labai įdomus gali būti ankstesnio prezidento V.Juščenkos ir dabartinio šalies vadovo bendradarbiavimas. Po rinkimų jau pasirodė žinių, kad du Viktorai gali pradėti dirbti vienoje komandoje. Tai leistų ne tik sumažinti kalbas apie V.Janukovičiaus prorusiškumą, bet ir bent kai kuriose srityse pagal susitarimą tęsti V.Juščenkos vykdytą politiką, pavyzdžiui, siekiant Rusijos Juodosios jūros laivyno pasitraukimo iš Sevastopolio. Žinoma, kol kas tai tėra prielaidos.

Ketvirta, V.Janukovičius gerokai daugiau dėmesio skirs Ukrainos ekonomikai ir gyventojų socialiniams klausimams nei užsienio politikai, kurioje kalbama aukštomis frazėmis, tačiau rezultatai būna labai aptakūs.

Mažiau šiltų jausmų

Ką tai reiškia Lietuvai? Tie, kurie tikėjosi, kad užteks Lietuvai panorėti ir mes nuvesime Ukrainą į NATO, išplėšime iš Maskvos glėbio ir ne tik pelnysime amžiną Ukrainos meilę, bet ir įgysime ten milžinišką įtaką, žinoma, jaučiasi nusivylę. Paaiškėjus, jog V.Janukovičius visai neketina siekti šalies narystės NATO, tokios svajos turėtų baigtis. Vis dėlto būtų keista, jei tos mintys dar neišgaravo anksčiau - į Aljansą negalima priimti valstybės prieš jos gyventojų valią, o Ukrainoje šiuo metu tik maždaug trečdalis žmonių nori prisidėti prie NATO.

Tačiau tai nereiškia, kad bendros programos ar iniciatyvos turėtų nutrūkti - dalyvavimas tarptautinėse operacijose, bendri mokymai, projektai gali ir turi būti plėtojami toliau, nes yra naudingi visoms juose dalyvaujančioms šalims. Juk net ir nesiekdama tapti NATO nare Ukraina suinteresuota ginkluotųjų pajėgų reforma, efektyvumu ir sąveikumu.

Tikėtina, kad V.Janukovičius nepuoselės Lietuvai tokių šiltų jausmų kaip ankstesnis Ukrainos vadovas, tačiau tai dar nereiškia, jog ekonominėje srityje bendradarbiavimas turėtų nutrūkti ar drastiškai sumažėti. Pragmatinių interesų turi abi šalys ir jais grįstas bendradarbiavimas bus patikimesnis už tą, kuris priklauso nuo geros vienos valstybės valios.

Tuo metu Lietuvos ir Ukrainos bendravimas kultūros srityje greičiausiai tik stiprės - jau užmegzti ryšiai, pradėti projektai turėtų būti sėkmingai plėtojami toliau. Tai leis abiejose valstybėse gerinti tarpusavio pažinimą ir bendradarbiavimą.

Taigi galima teigti, kad prezidentu tapus V.Janukovičiui esminių pokyčių dėl dvišalių santykių neturėtų būti. Tikėtina, jog naujasis valstybės vadovas koncentruosis į pragmatinius ekonominius ir socialinius klausimus, tačiau Lietuvoje gali ieškoti paramos, kad pademonstruotų Vakarų Ukrainos gyventojams savo pasiryžimą būti visos Ukrainos, o ne tik jos rytinės dalies prezidentu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"