TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ką daryti su R.Polanskiu?

2010 05 12 0:00
R.Polanskis su žmona aktore Emmanuelle Seigner.
AFP/Scanpix nuotraukos

Pirmą kartą nuo 2009 metų rugsėjo 26 dienos, kai buvo suimtas, režisierius Romanas Polanskis šveicarų dienraštyje "Neue Zuercher Zeitung" ir kituose tarptautiniuose leidiniuose paskelbė viešą pareiškimą. Taip kino kūrėjas mėgina išvengti jam gresiančios deportacijos į Jungtines Valstijas.

R.Polanskis buvo suimtas Ciuriche, kai atvyko atsiimti Šveicarijos kultūros ministerijos apdovanojimo, skirto jam už viso gyvenimo kūrybinius laimėjimus. Nuo tada 76 metų režisierius ir aktorius nepaskelbė jokio pareiškimo. Dabar R.Polanskis paviešino laišką, pavadintą "Negaliu ilgiau tylėti". Jame režisierius triuškina Amerikos teisėtvarkos argumentus.

"Žiniasklaidai suėsti"

R.Polanskis rašo, kad Jungtinės Valstijos reikalauja jį išduoti, siekdamos "pamėtėti viso pasaulio žiniasklaidai suėsti". Tačiau Amerikos reikalavimai grindžiami "melu", todėl laiško autorius tikisi, jog Šveicarija išsiaiškins, kad "nėra jokio pagrindo jį deportuoti". Režisierius teigia iki šiol prašęs savo gynėjų kiek įmanoma riboti viešas kalbas ir komentarus, taip tikėdamasis palengvinti darbą Šveicarijos ir JAV teisėtvarkos pareigūnams bei advokatams ir siekdamas apsaugoti juos nuo trikdančios polemikos.

Laiške R.Polanskis pažymi, kad prieš 33 metus prisipažino esąs kaltas ir atliko bausmę Čino kalėjime. Po 42 dienų jis buvo išleistas į laisvę ir tikėjosi išpirkęs savo kaltę (1977-aisiais R.Polanskis buvo apkaltintas trylikametės išžaginimu). Tačiau režisieriui išėjus iš kalinimo įstaigos teisėjas pakeitė savo sprendimą ir pareiškė, kad Čino kalėjime praleistas laikas - ne visa bausmė. Tuomet R.Polanskis išvyko iš JAV ir nuo to laiko gyvena Europoje.

Menininkas aiškina, kad visą šią istoriją į dienos šviesą vėl iškėlė viena režisierė, kūrusi dokumentinę juostą ir surinkusi ano meto įvykio dalyvių pasakojimus. Pats R.Polanskis tikina nieko apie tai nežinojęs ir jokios įtakos tam darbui neturėjęs. Filme tvirtinama, jog jis išvažiavęs iš JAV, nes ten nesulaukęs tiesos. Taip režisierė savo teiginiais sukėlė Los Andželo teisėtvarkos pareigūnų pyktį ir jie, staiga pajutę esą įžeisti, nusprendė pareikalauti, kad Šveicarija deportuotų R.Polanskį ir teismas galėtų iš naujo persvarstyti bylą dalyvaujant pačiam kaltinamajam. R.Polanskis primena, kad Šveicarijoje netrikdomas lankėsi daugiau kaip 30 metų, Gštado mieste turėjo nusipirkęs šalė, kuriame ramiai sau gyveno.

Prokuroras dalyvauja rinkimų batalijose

Tačiau tas pats Šveicarijos laikraštis "Neue Zuercher Zeitung" rašo, kad Kalifornijos teismas jau kelintą kartą atmetė prašymus palikti režisierių ir pačią Šveicariją ramybėje.

1977-ųjų teismo proceso kaltintojas Rogeris Gunsonas, dabar - pensininkas, šių metų vasarį dabartiniam prokurorui Davidui Walgrenui ir teisėjai Mary Lou Millar prisiekęs patvirtino, kad R.Polanskis yra atlikęs visą ankstesnio teisėjo jam skirtą bausmę. Režisieriaus nuomone, naujasis prokuroras reikalauja jo deportacijos savanaudiškais tikslais - siekdamas žiniasklaidos dėmesio, nes dalyvauja rinkimų batalijose.

Šiuo metu judėjimo nuotolį registruojantį įtaisą ant kojos nešiojantis ir vasarnamyje Gštade įkalintas R.Polanskis skundžiasi turėjęs įkeisti savo būstą, kad surinktų pinigų užstatui ir būtų išleistas iš kalėjimo. Jis negali pasimatyti su šeima, negali dirbti, todėl tikisi, kad Šveicarija nepasiduos amerikiečių spaudimui.

Skyrus R.Polanskiui namų areštą kultūros pasaulis suskilo. "Oskaro" laureatą suskato ginti Woodey Allenas, Pedro Almodovaras ir Martinas Scorsese. Jie net privertė teisintis JAV teisingumo ministrę. Prieš pasipiktinimą JAV teisėtvarkos veiksmais reiškiančiųjų sieną stojo Lucas Bessonas, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir keli šveicarų politikai, palaikantys Amerikos pareigūnų reikalavimus.

Buvusios teisingumo ministrės nuomonė

Buvusi Šveicarijos teisingumo ministrė Elisabeth Kopp taip pat išsakė, ką mano apie žymiajam režisieriui gresiančią deportaciją. Jos žodžiais, R.Polanskio atveju Šveicarija turi nemažai politinės erdvės savo veiksmams. Pagal galiojantį Šveicarijos ir JAV deportacijos susitarimą nusikaltimo senaties terminas nustatomas atsižvelgiant į deportacijos siekiančios valstybės įstatymus. Tai naujas iki 1997 metų galiojusio įstatymo pakeitimas, kuris, buvusios ministrės nuomone, sunkiai įgyvendinamas ir prieštarauja sistemai, nes Šveicarijoje įprasta deportuoti asmenis, nusikaltusius pagal šios šalies

teisę, arba tik nesibaigus Šveicarijoje numatytam senaties terminui. Tokiems nusikaltimams, kokį padarė R.Polanskis, Šveicarijoje taikomas senaties terminas, be to, nusikalsta Jungtinėse Valstijose.

Daugelyje Amerikos valstijų taip pat būtų galiojęs nusikaltimo senaties terminas, bet JAV /////laikomasi nuostatos, kad pareikštas nuosprendis neturi senaties termino, t. y. R.Polanskis pripažintas kaltas, bet neatlikęs bausmės ir pabėgęs į Prancūziją.

Šveicarai linkę manyti, kad jau ne pirmą kartą JAV teisėjams labiau rūpi asmeninis populiarumas, o ne įstatymų laikymosi korektiškumas. Pasak jų, deportacija yra daugiau suverenios valstybės teisės sprendimas, šalies valdžios ir įtakos dalykas, kai pasveriami visų interesai, pasitelkiami ne tik teisiniai, bet ir politiniai argumentai. Žinoma, užsienio politikos interesai Šveicarijoje labai svarbūs, bet ne mažiau svarbi ir valstybės viešoji politika. Jeigu, esant dabartiniams nesutarimams, Šveicarija deportuotų režisierių, daug kas pareikštų, kad ji padlaižiauja galingajai Amerikai, jei atsisakytų tai padaryti, susvyruotų JAV pagarba Šveicarijai.

"Pagal Šveicarijos viešąją politiką R.Polanskio atveju akivaizdžiai pažeidžiami esminiai valstybės teisėtvarkos reikalavimai. Nuo jam inkriminuoto nusikaltimo jau praėjo 33 metai, todėl neįmanoma garantuoti teisingo bylos nagrinėjimo. Juk net ką tik įvykdyto nusikaltimo liudytojų parodymai labai skiriasi, tad kas gali užtikrinti jų parodymų teisingumą po tokio ilgo laiko?" - svarstė E.Kopp.

Šveicarų ekspertai tvirtai įsitikinę, kad senaties terminas garantuoja teisėtumą. Be to, kaip galima nagrinėti bylą, jei pati auka tam priešinasi, jei ji atleido savo skriaudikui ir gavo civilinės teisės nustatytą atlygį? Ir kaip Šveicarija gali apsimesti, kad deportacija neišvengiama, kai R.Polanskis ilgus metus ramiai įvažiuodavo į šalį ir išvažiuodavo iš jos, negana to, net turi namą Gštade?

Nors galutinį sprendimą režisieriaus deportavimo byloje turės paskelbti Šveicarijos Aukščiausiasis Teismas, neabejojama, kad didelės įtakos jam turės Valstybės taryba.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"