TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ką daryti su senstančiais imigrantais?

2011 03 14 0:00
Tik nedaugelis vadinamųjų Vokietijos gastarbaiterių sulaukę pensinio amžiaus ryžtasi grįžti į gimtąją Turkiją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijoje gyvena nemažai pensinio amžiaus vadinamųjų gastarbaiterių iš Turkijos, bet į tėvynę jie grįžti nesiruošia, todėl šalies vyriausybei tenka sukti galvą, kaip pasirūpinti senstančiais imigrantais.

Kiaurus dešimtmečius Vokietijos valdžia vylėsi, kad po Antrojo pasaulinio karo į šalį atvykę darbo ieškantys imigrantai, vadinami gastarbaiteriais, vėliau grįš namo. Tačiau pagaliau vyriausybei teko nusiimti rožinius akinius ir ji suvokė, kad dauguma iš 2,5 mln. Vokietijos turkų nė neketina krautis lagaminų, nors kai kurie jų ne kartą sakė, kad sulaukę pensinio amžiaus visam laikui išskris į gimtinę. Tad užuot svarstydama, kaip integruoti į visuomenę gatvėse smurtaujančius jaunuolius migrantus, valdžia nerimauja, ką daryti su svetimšaliais senjorais.

Nepritampa tėvynėje?

Vokietijos gyventojo Mustafos Makinisto tėvas dar 1973 metais išvyko iš Turkijos. Vadinamasis gastarbaiteris turėjo dirbti Vokietijoje penkerius metus, bet pasiliko ilgesniam laikui. Jis net 25 metus dirbo remonto meistru bendrovėje "Siemens". 70-metis pensininkas turi namus Turkijoje, tačiau jam sunku priprasti gyventi tėvynėje, nes jo artimieji įsikūrę Vokietijoje. Taigi vieną pusmetį turkas gyvena Turkijoje, o kitą - Berlyne.

42 metų M.Makinistas norėtų, kad tėvai persikraustytų į Vokietiją, ypač kai jie bus per seni ir nepajėgs dažnai skraidyti lėktuvais. Buvusio svetimšalio darbininko atžala apgailestauja, kad Berlyne trūksta senelių globos ir priežiūros namų, kurie būtų pritaikyti įvairių tautybių atstovams.

Kam teikiama pirmenybė?

2006 metų Federalinio statistikos biuro duomenimis, apie 18 proc. Vokietijos imigrantų jau yra daugiau kaip 55 metai. Tai reiškia, kad per 700 tūkst. vyresnio amžiaus svetimšalių darbininkų jau po kokio dešimtmečio išeis į pensiją.

2005-ųjų ataskaitoje dėl Vokietijos gyventojų senėjimo rašoma, kad senyvo amžiaus migrantams turi būti teikiama pirmenybė, nes senjorai turi daugiau sveikatos problemų, gauna mažiau pajamų ir nedaug nusimano apie prieinamas socialinės rūpybos paslaugas.

Tyrimai rodo, kad kiekvienas daugiau kaip 25 metus šalyje gyvenantis imigrantas Vokietijos vyriausybei kasmet "dovanojo" apie 850 eurų, o vyriausybė išleido tik apie 5 mln. eurų specialioms programoms, skirtoms svetimšaliams senjorams.

Pensinio amžiaus vadinamieji gastarbaiteriai gali pretenduoti į valstybės pensiją, jeigu sąžiningai mokėjo visus mokesčius. Tačiau praktikoje pirmenybė teikiama vokiečių pensininkams. Pavyzdžiui, 2002-aisiais valstybės pensiją gaudavo apie 79 proc. vyresnių nei 65 metų turkų kilmės imigrantų ir 96 proc. vokiečių.

Globos centrai - ne tik Vokietijoje

Berlyne įkurta "Marseille-Kliniken AG" 2007 metų vasarį atidarė globos ir rūpybos namus, kuriuose Berlyno turkų pensininkams siūloma "kultūriškai jautri" priežiūra - galimybė melstis specialiai įrengtame kambaryje, gerti turkišką arbatą. Čia dirba dvikalbis personalas. Klientai gali pasirinkti, kad moterimis rūpintųsi tik moterys, o vyrais - tik vyrai. Imigrantams pritaikyti senelių apgyvendinimo centrai taip pat steigiami Frankfurte, Duisburge ir turkų apgyvendintame Kroicbergo regione.

Pasak Nyderlandų socialinės plėtros centro "MOVISIE" projektų vadovo Harry Mertenso, panašūs projektai įgyvendinami ir kitose Europos šalyse. Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai siūlo įvairiapusį, atskiroms migrantų grupėms pritaikytą apgyvendinimą. Pavyzdžiui, Hagoje statomi rūpybos centrai, skirti pensinio amžiaus migrantams iš Surinamo ir Kinijos.

Kultūrinė įvairovė

Labdaros organizacija "Caritas" bei privačių globos ir rūpybos namų operatorius "Vitanas" Berlyne jau įsteigė daugiakultūrinį senelių apgyvendinimo centrą. Šiai idėjai pritarė Berlyno ir Brandenburgo turkų bendrijos tarybos narys bei šeimos terapeutas Berinas Arukaslanas. Jo manymu, kultūrinis jautrumas ir pagarba kitataučiui - labai svarbus dalykas, ypač jei svečioje šalyje gyvenantys asmenys nuolatos verčiami taikytis prie kitos kultūros. Medikas prisipažino: "Nenorėčiau gyventi namuose, kuriuose pastoviai turėčiau laikytis man primetamų taisyklių. Pavyzdžiui, turkų ir arabų migrantai turi dideles šeimas. Visai suprantama, kad normaliuose Vokietijos globos namuose gali kilti skandalas, jei šeima tave lanko per dažnai, jei ateina per daug žmonių, jeigu jie pasilieka per ilgai. Ir šie turkai ar arabai gyvena su vokiečių seneliais, kurie pripratę matyti savo vaikus tik per Kalėdas ar per Velykas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"