TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ką Kroatijai davė metai Bendrijoje

2014 10 02 6:00
Dubrovnikas prie Adrijos jūros pritraukia ne vien būrius turistų. Įspūdingi kalnai ir viduramžių dvasia kvepiantis senamiestis čia atviliojo ir garsiojo serialo "Sostų karai" filmavimo komandą. SIPA/Scanpix nuotraukos

Praėjusių metų vasarą apie Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą (ES) pranešė fejerverkai, fanfaros ir „Odė džiaugsmui“. Tačiau tokia pakili nuotaika ilgai netruko. Šalis vis dar neišbrenda iš recesijos, ir tampa aišku, kad 2015-uosius ji sutiks nesulaukusi ekonomikos pakilimo.

Pastarąjį mėnesį finansų ekspertai siūlo Briuseliui ir Tarptautiniam valiutos fondui apsvarstyti galimybę įtraukti Kroatiją į ekonominės pagalbos programą. Bet tam reikėtų, kad šalis gerokai sumažintų viešąsias išlaidas ir imtų aktyviai skatinti naujų verslo įmonių kūrimąsi.

Pirmasis žingsnis šiuo metu mažai tikėtinas. Išlaidų apkarpymo gyventojai tikrai nesutiktų džiugiai, o politikai jau ėmė rūpintis savo reitingais prieš kitų metų pabaigoje vyksiančius parlamento rinkimus. Kurti verslo įmones čia taip pat nėra itin paprasta. Ir nors narystė ES teoriškai suteikia prieigą prie įvairių fondų, skirtų mažoms ir vidutinėms įmonėms vystyti, tinkamai pasinaudoti jų siūlomomis lėšomis daugeliui kroatų vis dar yra rimtas iššūkis.

Laisvė neatsiejama nuo atsakomybės

Kol kas šalies vyriausybei nepavyko pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamais pranašumais ir stumtelėti bendrovių teisinga kryptimi. Kroatijos teisininkai vis dar rengia kai kuriuos reikalingus dokumentus.

Bent jau gyventojų lūkesčiai dėl narystės Bendrijoje nebuvo pernelyg aukšti. Visas stojimo procesas užtruko ilgiau nei dešimtmetį. Ir tai, kas iš pradžių atrodė kaip pasaka, vėliau paaiškėjo esą ne taip ir stebuklinga. O kai 2008 metais Europoje prasidėjo finansų krizė, tik didžiausi optimistai tebemanė, kad narystė ES gali būti panacėja ir padės įveikti visus Kroatijos ekonominius negalavimus.

Tačiau Hrvoje Marušicas, užsienio reikalų ir Europos integracijos ministro pavaduotojas, mato ir kelis teigiamus pokyčius po įstojimo į Bendriją.

Jis nurodo, kad eksportas į ES valstybes nares per pirmuosius metus nuo įstojimo padidėjo 15 procentų. Ministras džiaugiasi, kad jo šalis pagaliau tapo ES bendrosios rinkos dalimi ir gali džiaugtis visomis jos teikiamomis laisvėmis. Anot politiko, daugelis verslininkų jam sakosi esą nusiteikę labai optimistiškai ir greitai pamatė narystės pranašumus. Kai kuriems verslininkams prekiauti su kolegomis kitose Europos šalyse išties tapo lengviau.

Tačiau laisvė neatsiejama nuo atsakomybės. Dabar Kroatija privalo siekti patenkinti griežtus reikalavimus, kuriuos kelia Briuselio inicijuota ekonominės politikos koordinavimo programa, žinoma „Europos semestro“ pavadinimu. Vyriausybei, pratusiai sprendimus priimti savarankiškai ir nederinti su jokia aukštesne institucija, prie šio pokyčio prisitaikyti nelengva.

H. Marušicas sutinka, kad jo šalis dar nėra pasirengusi konkuruoti Europos rinkoje. Dar reikia surasti pusiausvyrą tarp biudžetinės drausmės (t. y. taupymo) ir ekonomikos augimo. Politikas mano, kad anksčiau šalies ekonominei politikai trūko disciplinos, ir „Europos semestras“ yra puiki priemonė tiek verslininkams, tiek politikams sudrausminti.

ES - ne bankas

Net ilgą laiką už Kroatijos narystę ES agitavusieji šiek tiek nusivylė esama padėtimi. Asociacijos „Europos judėjimas Kroatijoje" prezidentė Nataša Owens sakė, kad atotrūkis tarp tikrovės ir anksčiau puoselėto idealo kai kuriems žmonėms pasirodė pernelyg didelis.

Daugybė gyventojų klaidingai suvokė narystę Bendrijoje ir iš jos tikėjosi nepagrįstai daug. Pasak N. Owens, ES jie laikė didžiuliu banku, kuris jiems padės, net jeigu valstybė pati visai nedirbs ir nepuoselės savo ekonomikos. Tačiau nors pirmieji metai įstojus į ES pateikė nemalonių staigmenų, asociacijos prezidentė mano, kad kroatams narystė suteiks ir ilgalaikės naudos.

N. Owens nuomone, valstybės gyventojams prireiks dar šiek tiek laiko įsisąmoninti, kad jų šalis dabar yra didelės sistemos dalis. Kroatai gali naudotis visais ES narystės pranašumais ir siekti sudaryti geresnes sąlygas tiek verslui, tiek gyventojams. N. Owens manymu, pirmiausia reikia sutelkti dėmesį į savų problemų sprendimą, o tada bus galima judėti į priekį ir stengtis naudotis ES pranašumais.

Suprantama, kad tapusi ES nare kiekviena valstybė gali tikėtis tam tikro pereinamojo laikotarpio - ne išimtis ir Kroatija. Tačiau tam, kad pagaliau šis laikotarpis baigtųsi, kroatams prireiks ir kitų šalių pagalbos, nebūtinai finansinės.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"