TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ką slepia drumstas vanduo Ukrainoje?

2014 04 15 10:40
AFP/Scanpix nuotrauka

Savaitę po savaitės naujoji valdžia Kijeve gyvena įtampoje, laukdama galimo Rusijos kariuomenės įsiveržimo. Vakarų lyderiai ne kartą ragino Maskvą patraukti ginkluotąsias pajėgas nuo Ukrainos sienų. Tačiau įsiliepsnojusią krizę lydi ne vien pasienyje riaumojantys rusų tankai. Visi stebime žymiai klastingesnį, neaiškų ir vienareikšmiškiems vertinimams nepaklūstantį reiškinį, teigia BBC korespondentė Bridget Kendall.

Dauguma žmonių, kurie paskutinėmis dienomis užiminėjo administracinius pastatus ir statė kelių užtvaras Ukrainoje, atrodo esantys gerai organizuoti ir veikiantys labai profesionaliai. Įvykių sūkuryje dirbantys žurnalistai praneša, jog šie žmonės aprengti vienoda uniforma, jų veidus dengia kaukės, o rankose laikomi ginklai, akivaizdu, jiems yra įprastas ir natūralus dalykas.

Kartais šie žmonės atvyksta autobusais, duoda ir gauna įsakymus, po to – dingsta. Jų rusų kalba ženkliai skiriasi nuo vietinės tarmės.

Žinoma, tarp šių žmonių yra ir vietinių gyventojų, nepatenkintų nesenais įvykiais Kijeve. Tačiau jų lyderiai – tie, kurie kursto rimtas nepaklusnumo valdžiai akcijas – įtartinai panašūs į specialiųjų padalinių karius, atsiųstus provokuoti neramumų ir tikrinti Kijevo gebėjimų kontroliuoti situaciją šalies regionuose.

Kaltės permetimas

Žinoma, Rusijos valdžia neigia visus kaltinimus dėl sąsajų su minėtais įvykiais ir tikina, jog tai – vietos gyventojų protestai. Neva, vietiniai atkakliai stengiasi išlaikyti tvirtus ryšius su Rusija ir nėra patenkinti situacija Kijeve, kur, anot jų, įsitvirtinusi neteisėta Vyriausybė.

Maskva tvirtina, kad vykstantys neramumai niekaip su ja nesusiję. Tai – „iš nevilties“ atsiradusio vietinių gyventojų troškimo perimti situaciją į savo rankas, pasekmė. Nenuostabu, kad Rusijos vadovai nepavargsta kartoti, jog Kremlius neturi ketinimų siųsti kariuomenę į užsienį.

Putinas nenori prisiimti atsakomybės už karo pradžią. Priešingai, kaip galima suprasti iš praėjusį sekmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbto pranešimo, Kremlius nori, kad kaltę sau prisiimtų būtent Kijevas. Arba dėl to, kad negali atstatyti tvarkos šalyje, arba, kad naudoja armiją prieš savo šalies žmones. Abiem atvejais, laimi Maskva.

Kremliuje tikimasi, kad silpna Ukrainos centrinė valdžia bus priversta padaryti tai, ko nori Maskva: leisti pramoniniams šalies Rytams nutraukti ryšius su Kijevu ir įtvirtinti labiau tvarius santykius su Rusija.

Rinkimai ir sankcijos

Kas bus toliau? Daug kas priklauso nuo to, kas artimiausiomis dienomis nutiks rytiniuose Ukrainos regionuose. Prisimenant, kaip greitai vystėsi įvykiai Kryme, prognozuoti yra nelengva.

Yra aišku, jog Rusija nenori leisti, kad gegužės mėnesį Ukrainoje įvyktų prezidento rinkimai, kadangi pagal visas demokratijos taisykles išrinktas prezidentas įgaus vadovavimo visai šaliai mandatą. Pastarojo teisėtumo nebebus galima ginčyti.

Todėl per iki rinkimų likusias savaites galima laukti tolesnės situacijos destabilizavimo ir raginimų boikuotuoti balsavimą.

Bus įdomu stebėti, kuo baigsis Vakarų valstybių diskusijos dėl sankcijų Rusijai.

Jungtinės Valstijos pakankamai šia tema kalbėjo ir žadėjo, tačiau pasiekti susitarimą 28 Europos Sąjungos nariams nebus paprasta: susidaiusi situacija jiems nėra tokia aiški, kokia buvo per atvirą Rusijos agresiją. Rytų Ukrainoje siaučia painiava ir bet kokie kaltinimai Rusijos atžvilgiu reikalauja įrodymų.

Teoriškai, susidariusi įtampa galėtų būti sumažinta per JAV, ES, Ukrainos ir Rusijos derybas, numatytas ketvirtadienį Ženevoje.

Tačiau, jei Maskva nematys Kijevo pasirengimo suteikti daugiau galių rytiniams regionams ženklų, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas gali ir neatvykti. Tai jis jau leido suprasti. Akivaizdu, kad tęsiasi lėtas Rusijos skyrybų su Vakarais procesas.

Net jeigu ir nekalbėti apie oficialias sankcijas, privatūs asmenys, įmonės ir atskirų valstybių vyriausybės jau žengia santykių nutraukimo keliu – susigrąžindami investicijas, nutraukdami užsakymus, stabdydami dvišalį bendradarbiavimą ir koreguodami ateities planus.

Žinoma, tai vyksta fragmentiškai ir bendradarbiavimas atskirose srityse nesustojo. Tačiau vertinant, kaip gilėja krizė Ukrainoje, praraja tarp konfrontuojančių pusių tampa vis platesnė. Ir apsukti šį procesą priešinga kryptimi kasdien darosi vis sunkiau.

Parengta pagal bbc.co.uk

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"